Tyrimas iš Denverio (Kolorado valstija) pateikia naujų empirinių įrodymų apie „Communities That Care“ (CTC) veiksmingumą užkertant kelią jaunimo smurtui. Kingstono ir kolegų (2026) tyrimas taip pat padeda geriau suprasti sąlygas, kuriomis šis metodas pasiteisina, o šios išvados svarbios kiekvienai Europos bendruomenei, svarstančiai jį taikyti. Šis vertinimas išsiskiria metodine kokybe ir ilgu stebėjimo laikotarpiu.
Tyrimas išsamiau: planas ir metodai
Tyrimo planas ir vietovės
Tyrime nagrinėtos dvi smurto paveiktos Denverio vietovės, kuriose smurto lygis ir socialinė bei ekonominė nepalanki padėtis buvo dideli:
- A vietovė: didesnė teritorija, kurioje apie 11 % šeimų gyveno žemiau skurdo ribos.
- B vietovė: mažesnė teritorija, kurioje skurdo sąlygomis gyveno 19 % šeimų.
Tyrimo pradžioje abiejose vietovėse jaunimo sulaikymų rodikliai gerokai viršijo JAV vidurkį – pradinė padėtis panaši į nepalankių didesnių Europos miestų rajonų.
Naujoviška metodika
Tyrėjai taikė du kvazieksperimentinius metodus, kurie vienodai aktualūs ir Europos vertinimo tyrimams.
1. Pertraukiamosios laiko eilutės (angl. interrupted time series, ITS). Šiuo metodu lyginamos tendencijos prieš intervenciją ir po jos toje pačioje vietovėje. Jis atsako į klausimą: ar jaunimo smurto eiga reikšmingai pasikeitė pradėjus įgyvendinti CTC?
ITS analizė parodė:
- A vietovėje – jokio reikšmingo jau ir taip žemų tendencijų pokyčio;
- B vietovėje – reikšmingą posūkį nuo augančių prie mažėjančių sulaikymų rodiklių.
2. Skirtumų skirtumų metodas (angl. difference-in-differences, DiD) su sintetinėmis kontrolinėmis grupėmis. Taikant šį metodą iš visų kitų Denverio vietovių, panašių į B vietovę pagal svarbias charakteristikas, sudaroma „sintetinė kontrolinė bendruomenė“. Jis sprendžia dažną prevencijos tyrimų problemą: tinkamų kontrolinių grupių trūkumą. DiD analizė patvirtino, kad B vietovėje smurto sumažėjimas buvo reikšmingai didesnis nei panašiose vietovėse, kuriose CTC nebuvo taikoma.
Pagrindinis rezultatas: jaunimo sulaikymai dėl smurtinių nusikaltimų
Pagrindinis tyrimo rodiklis buvo 10–24 metų jaunimo sulaikymai dėl smurtinių nusikaltimų, apėmę:
- žmogžudystę ir nužudymą dėl neatsargumo;
- plėšimą;
- užpuolimą sunkinančiomis aplinkybėmis;
- išžaginimą.
Europos skaitytojui svarbu atsiminti, kad „sulaikymas“ JAV sistemoje nėra tas pats įvykis kaip daugumoje Europos policijos sistemų, kur lemiamas įrašas dažniausiai yra įtariamojo užregistravimas, o ne sulaikymas laisvės atėmimo tikslu. Palyginami Europos rodikliai būtų:
- policijos užregistruoti smurtiniai nusikaltimai, kuriuos padarė jauni įtariamieji, pagal nacionalinę nusikalstamumo statistiką;
- įtariamųjų skaičius pagal amžiaus grupes;
- apkaltinamieji nuosprendžiai jaunimo teismuose.
Intervencija: modifikuota CTC, orientuota į bendruomenės lygmenį
Teorinis pagrindas: socialinės raidos modelis
Tyrimo pagrindą sudarantis teigia, kad jauni žmonės su prosocialiais suaugusiaisiais ir institucijomis susiejami trimis elementais:
- galimybėmis prosocialiai dalyvauti;
- įgūdžiais, leidžiančiais šiomis galimybėmis sėkmingai pasinaudoti;
- pripažinimu už prosocialų dalyvavimą.
Šie ryšiai skatina prosocialių normų perėmimą ir mažina probleminį elgesį.
Įgyvendintos strategijos
1. Žiniasklaidos kampanija „Power of One“ (PO1). Jaunimo vedama žiniasklaidos kampanija su skaitmenine reklama, viešais renginiais ir socialinių tinklų turiniu, kuria siekta stiprinti ryšį su bendruomene.
2. Socialinės raidos strategija (SDS). Sistemingas požiūris, kaip visoje programos veikloje įtvirtinti tris pagrindinius elementus – galimybes, įgūdžius, pripažinimą.
3. Smurto, sužalojimų apsaugos ir rizikos patikros priemonė (angl. Violence, Injury Protection and Risk Screen, VIPRS). Patikros priemonė pediatrams, padedanti anksti nustatyti padidintos smurto rizikos jaunus žmones. Kai kurios Europos ankstyvosios pagalbos sistemos taiko panašią patikrą įprastų sveikatos priežiūros kontaktų metu ir taip susieja sveikatos paslaugas su paslaugomis vaikams ir šeimoms.
4. Mažosios dotacijos vietos iniciatyvoms (tik A vietovėje). Nedidelės dotacijos, vidutiniškai 2095 JAV dolerių, vietos organizacijoms jaunimui skirtai veiklai vykdyti.
5. PATHS ir socialinis bei emocinis ugdymas visoje vietovėje (tik B vietovėje). „Promoting Alternative Thinking Strategies“ – socialinio ir emocinio ugdymo programa, įgyvendinta ne vien mokyklose, bet visoje vietovėje. PATHS pritaikyta ir įvertinta keliose Europos šalyse, tarp jų Kroatijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje; rezultatai priklauso nuo šalies ir įgyvendinimo, o veiksmingų programų registrų puslapyje nurodyta, kur ją rasti.
Pagrindiniai rezultatai: ką reiškia skaičiai
Mobilizacijos poveikis B vietovėje
Pagrindinis rezultatas – sulaikymų rodiklio B vietovėje sumažėjimas nuo 1086 iš 100 000 jaunų žmonių 2016 m. iki 443 2017 m., t. y. 59 % vien per pirmuosius metus. Šis „mobilizacijos poveikis“ leidžia manyti, kad intensyvus pasirengimas ir bendruomenės mobilizavimas pats savaime gali turėti prevencinį poveikį.
Ilgalaikis poveikis ir tvarumas
Iki 2021 m. rodiklis B vietovėje dar sumažėjo iki 276 iš 100 000, taigi iš viso 75 %. Poveikio išlikimas penkerius metus, taip pat per pandemiją, rodo ilgalaikę intervenciją ir paneigia kritiką, kad prevencijos sėkmė yra tik trumpalaikė.
A vietovė: išmatuojamo poveikio nėra, pradedant nuo žemo lygio
A vietovėje reikšmingų pokyčių nenustatyta, tačiau ji pradėjo nuo žemų reikšmių (vidutiniškai 312 iš 100 000), nes anksčiau dalyvavo CTC (2011–2016 m.). Šių rodiklių stabilumą per pandemiją, kai daugelyje JAV miestų smurtas augo, galima atsargiai vertinti kaip žemo lygio išlaikymą, tačiau tai nėra tvirtas poveikio įrodymas. Todėl tyrimo išvada apie poveikį apsiriboja B vietove.
Sėkmės veiksniai ir kliūtys: pamokos praktikai
Skirtingi rezultatai dviejose vietovėse suteikia svarbių įžvalgų apie sėkmingos prevencijos sąlygas. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų teritorijų buvo jų dydis ir iš to kylančios įgyvendinimo sąlygos. B vietovė, kurioje gyveno maždaug ketvirtadalis A vietovės gyventojų, leido prevencijos priemones taikyti intensyviau, o veikėjams – labiau asmeniškai megzti ryšius. Šis valdomas dydis pasirodė esąs lemiamas pranašumas sėkmingai mobilizuojant ir ilgam įtvirtinant CTC sistemą.
Kitas svarbus sėkmės veiksnys B vietovėje buvo spaudimas veikti, kurį sukūrė ankstesni smurtiniai įvykiai. Ši krizės patirtis lėmė išskirtinai didelį mobilizacijos lygį ir bendrą norą keistis. Kartu su aiškia vadovavimo struktūra ir atsidavusiais vietos lyderiais ji sukūrė susitelkusią įgyvendinimo aplinką be konkuruojančių iniciatyvų, o tai leido visiškai susikoncentruoti į CTC.
A vietovė, priešingai, susidūrė su struktūriniais iššūkiais, dėl kurių nepaisant ankstesnės CTC patirties vėl mobilizuotis buvo sunku. Dėl pačios teritorijos dydžio įgyvendinimas visoje teritorijoje buvo sudėtingas ir imlus ištekliams. Dėmesio ir išteklių varžėsi daug prevencijos iniciatyvų, todėl atsirado dubliavimasis ir neaiški atsakomybė. Tuo pat metu sparčiai besikeičianti socialinė aplinka dėl gentrifikacijos destabilizavo susiformavusius tinklus. Po metų trukusio nuolatinio dalyvavimo programoje tam tikras pagrindinių veikėjų „prevencijos nuovargis“ taip pat sumažino norą vėl įsitraukti į CTC.
Perkėlimas į Europą: ko galime pasimokyti?
Metodinė reikšmė
Tyrimas rodo, kad metodiškai patikimas poveikio vertinimas įmanomas ir be atsitiktinės atrankos kontrolinių grupių. Sintetinės kontrolinės grupės ir pertraukiamosios laiko eilutės yra praktiškos alternatyvos atsitiktinių imčių kontroliuojamiesiems planams, kuriuos bendruomenės lygmeniu galima įgyvendinti tik labai dideliu vargu. Tai svarbu Europoje, kur naujausias nepriklausomas nuosprendis dėl CTC išliko atsargus ne dėl abejonių dėl modelio, o dėl tyrimų, atitinkančių vertintojų keliamus reikalavimus, trūkumo (žr. įrodymų puslapį).
Mobilizacijos etapo svarba
Ankstyvas poveikis B vietovėje rodo, kokia svarbi yra intensyvi parengtis. Europos CTC bendruomenė turėtų:
- mobilizacijai numatyti bent šešis–dvylika mėnesių;
- užtikrinti platų dalyvavimą prieš pradedant programas;
- patį mobilizavimą suprasti kaip intervenciją.
Pritaikymas vietos sąlygoms
Skirtingi rezultatai rodo, kad CTC reikia pritaikyti vietos sąlygoms. Rekomendacijos:
- dideliuose miestuose telktis į valdomo dydžio rajonus ir vietoves, o ne į visą miestą;
- didesnėms teritorijoms skirti daugiau išteklių koordinavimui;
- taikyti lanksčius įgyvendinimo modelius pagal kontekstą.
Išvada: ką Denverio tyrimas reiškia Europos prevencijai
Kingstono ir kt. (2026) vertinimas pateikia empirinių įrodymų apie CTC veiksmingumą užkertant kelią jaunimo smurtui, tačiau jie apsiriboja viena iš dviejų tirtų vietovių. 75 % smurto rodiklių sumažėjimas B vietovėje per penkerius metus yra džiuginantis rezultatas, pabrėžiantis sistemingos, bendruomene grįstos prevencijos svarbą; poveikio nebuvimas A vietovėje kartu rodo, kad sėkmę lemia įgyvendinimo sąlygos. Vienas gerai suplanuotas kvazieksperimentinis tyrimas vienoje vietovėje neišsprendžia platesnio klausimo apie CTC poveikį smurtui, tačiau jis prideda dar vieną duomenų tašką ta pačia kryptimi kaip ir atsitiktinių imčių įrodymai, gautą iš nepriklausomos tyrėjų grupės ir tikrai nepalankioje aplinkoje.
Europos bendruomenėms iš to kyla keletas išvadų:
- Mokslu grįsti metodai yra įgyvendinami ir veiksmingi – kai jie pritaikomi vietos kontekstui.
- Mobilizacija yra esminė – procesas svarbus tiek pat, kiek programos.
- Teritorijos dydis yra svarbus – įgyvendinimo strategijos turi jį atitikti.
- Tvarumas įmanomas – bet jam reikia nuolatinės paramos.
Šaltiniai
Kingston, B. E., Arredondo Mattson, S., Little, J. S., Steeger, C. M., Sigel, E. J., Carrillo, U. L., Bechhoefer, D., Argamaso, S., & D’Inverno, A. (2026). Effects of the Communities That Care (CTC) prevention system on youth violence outcomes in two violence-impacted Denver communities. American Journal of Criminal Justice, 51(1), 281–308. https://doi.org/10.1007/s12103-025-09811-0