Santrauka: Siekiant sumažinti elgesio sveikatos rizikas, reikia įvairių prevencijos ir gydymo paslaugų, kurias teikia specialistai, „įsikūrę“ skirtinguose bendruomenėse veikiančių paslaugų teikėjų sektoriuose (angl. silos). Teisėsauga yra svarbus sektorius, kuris nebuvo glaudžiai siejamas su prevencija, ypač su įrodymais grįstomis prevencijos programomis ir praktika. Vis dėlto bendruomenėse yra aiškiai apibrėžtų prevencijos vaidmenų, kuriuos teisėsauga gali atlikti remdama ir stiprindama vykdomą prevencinę veiklą. Šie vaidmenys, pagrįsti policijos mokslu, labai susiję su bendru teisėsaugos vaidmeniu bendruomenėse, kurioms tarnauja pareigūnai. Šiame straipsnyje aptariame šiuos vaidmenis ir gaires bei teikiame rekomendacijas dėl teisėsaugos pareigūnų mokymo ir veiklos prevencijos sistemoje.
Apibrėžtys
Pradėjus nuo „teisėsaugos“ ir „prevencijos“ apibrėžčių bei šių sričių pagrindu esančių mokslų, bus lengviau nustatyti sutampančias sąvokas, kurias svarbu išnagrinėti ieškant praktikos sričių, kuriose šių dviejų sričių specialistai gali dirbti drauge bendram tikslui.
Teisėsaugos apibrėžčių yra daug. Naudosime Teisingumo biuro (Bureau of Justice) parengtą apibrėžtį, pagal kurią teisėsauga yra: „bendras pavadinimas už viešosios tvarkos palaikymą ir įstatymų vykdymo užtikrinimą atsakingų institucijų veiklai, ypač nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo bei nusikaltėlių sulaikymo veiklai“.1 Prevencijos apibrėžčių taip pat yra daug. Šiame straipsnyje naudojama apibrėžtis grindžiama epidemiologija, kuri yra visuomenės sveikatos metodologinis pagrindas. Prevenciją sudaro veiksmai, kurių imamasi siekiant pašalinti ar sumažinti ligas ir negalią dar prieš joms pasireiškiant.
Tiek teisėsaugos, tiek prevencijos praktika grindžiama mokslu. Policijos mokslas siekia užkirsti kelią nusikaltimams, juos atskleisti ir tirti, kad būtų sulaikyti asmenys, grupės ir organizacijos, įtariami pažeidę įstatymą. Policijos mokslas yra daugiadisciplinis ir apima: kriminologiją, teismo ekspertizę, psichiatriją, psichologiją, teisės mokslą, bendruomeninę policijos veiklą, baudžiamąją justiciją, įkalinimo įstaigų administravimą ir penologiją.2
Pagal prevencijos mokslą prevencija nagrinėja elgesio determinantus, kurie saugo arba kelia grėsmę asmenų, šeimų ir bendruomenių socialinei, emocinei ir fizinei sveikatai, nurodydama procesus, kuriais šie determinantai veikia, ir nustatydama veiksmingas strategijas, kaip mažinti riziką ir stiprinti fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą. Prevencijos mokslas taip pat yra daugiadisciplinis ir apima: visuomenės sveikatą, sociologiją, psichologiją ir socialinę psichologiją, sveikatos elgseną, mediciną, biostatistiką ir neurobiologijos mokslus.3
Abi sritys įsipareigojo taikyti griežtus metodologinius standartus, kad jų palaikoma praktika būtų „įrodymais grįsta“,4 t. y. kad ji būtų ir veiksminga, ir naudinga. Prevencijoje, ypač psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje, pereita nuo termino „moksliniais tyrimais grįsta“5 prie „įrodymais grįsta“ – tai matyti Pentzo 2003 m. ir Rohrbacho ir kt. 2005 m. publikacijose6 bei 2007 m. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir psichikos sveikatos paslaugų administracijai (SAMHSA) sukūrus Nacionalinį įrodymais grįstų programų ir praktikų registrą (NREPP). „Įrodymais grįstos“ prevencijos sąvoką tarptautiniu mastu sustiprino 2013 m. paskelbti Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro Tarptautiniai narkotikų vartojimo prevencijos standartai (International Standards for Drug Use Prevention). „Įrodymais grįstos policijos veiklos“ sąvoką 1998 m. pateikė Lawrence W. Sherman.7 Dabar veikia organizacija American Society for Evidence-Based Policing, skirta remti strategijų, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam elgesiui, tyrimus ir vertinimą bei šių tyrimų rezultatus perteikti teisėsaugos pareigūnams prieinama forma.
Policijos mokslas padeda atsakyti į tokius klausimus kaip:
- Kokie nusikaltimai daromi?
- Kaip laikui bėgant keitėsi nusikaltimų skaičius tam tikroje vietovėje?
- Ką žinome apie šiuos nusikaltimus darančius asmenis?
- Kur nusikaltimai daromi?
- Kaip nusikaltimai veikia bendruomenę? ir
- Kokia geriausia strategija užkirsti kelią tam tikriems nusikaltimams šioje jurisdikcijoje ir (arba) į juos reaguoti?
Prevencijos mokslas suteikia žinių tokiais klausimais kaip:
- Kam daro poveikį tam tikras nagrinėjamas elgesys ir kokios paveiktos populiacijos charakteristikos (pvz., lytis, amžius, rasė ir (arba) etninė kilmė, geografinė vieta)?
- Kas yra pažeidžiamas ir kodėl?
- Kokios šio elgesio pasekmės laikui bėgant? ir
- Kaip veiksmingai paveikti asmenis arba jų fizinę ar socialinę aplinką, kad sumažėtų šio elgesio pradėjimo ar tęsimo rizika?
Toliau pateiktame 1 paveiksle parodyta, kad teisėsauga ir prevencija yra tarpusavyje susijusios, nes abiem rūpi viešojo saugumo palaikymas ir stiprinimas bei elgesio keliamų grėsmių sveikatai mažinimas.
Pažeidžiamumas rizikingam elgesiui
Išilginių tyrimų, kuriuose vaikai ir paaugliai buvo stebimi iki ankstyvos suaugystės,8 analizė pateikė įrodymų apie procesus ir determinantus, didinančius vaikų ir paauglių pažeidžiamumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir kitam neigiamam elgesiui. Šie procesai apima asmenų sąveiką su jų artimiausia (mikro) ir visuomenės (makro) lygmens aplinka (žr. 2 paveikslą).9
Todėl teisėsaugai būtų naudinga dalyvauti prevencijos programose, ypač tose, kurios skirtos vaikams ir paaugliams. Kol prevencijos specialistai įgyvendina įrodymais grįstas prevencijos programas, skirtas padėti socializacijos agentams, tokiems kaip tėvai ir mokytojai, gerinti sąveiką su jaunimu, už kurį jie atsako, teisėsaugos specialistai galėtų sutelkti dėmesį į įrodymais grįstos politikos vykdymo užtikrinimą, pavyzdžiui, mažinti psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą ir pasiekiamumą, padėti kurti saugias ir palaikančias kaimynystes bei bendruomenes ir stiprinti bendruomenės normas prieš įsitraukimą į rizikingą elgesį. Šis bendradarbiavimas nėra nauja idėja. Panašias koncepcijas, susijusias su teisėsaugos ir visuomenės sveikatos sankirta, siūlė Shepherd ir Sumner, van Dijk ir kt. bei Krupanski ir kt.10
Sankirtos taškai
Supratimas apie procesus ir sąveikas, didinančius pažeidžiamumą žalingam elgesiui, rodo taškus, kuriuose prevencinės strategijos gali įsikišti, kad pakeistų neigiamas trajektorijas ir sustiprintų bei įtvirtintų teigiamas (žr. 3 paveikslą).11
Pagrindiniai prevencijos intervencijos taškai, veikiantys mikrolygmens aplinkas, yra įrodymais grįstos tėvystės įgūdžių ir šeimos tvarkymo programos. Kitas pagrindinis prevencijos pastangų taikinys yra mokyklos, ypač mokant darbuotojus keisti savo mokyklų socialinę aplinką. Pavyzdžiui, programa Good Behavior Game moko pradinių klasių mokytojus supažindinti vaikus su jų mokinių vaidmenimis, o programa Positive Behavioral Interventions and Supports stiprina teigiamą ryšį su mokykla per visą mokymosi patirtį. Be to, tokios prevencijos mokymo programos kaip Life Skills Training ir Positive Action padeda mokiniams ugdyti įgūdžius, reikalingus priimti pagrįstus sprendimus, kurie palaiko sveiką elgesį.
Teisėsaugos pareigūnų prevencinis vaidmuo mokyklose per pastaruosius tris dešimtmečius sulaukė daug dėmesio, jį paskatino D.A.R.E. America teiktų programų vertinimai.12 Šie vertinimai, taip pat augančios neigiamos nuostatos teisėsaugos atžvilgiu visoje Amerikoje13 padidino sunkumų siekiant pasiekti teisėsaugą ir įtraukti ją į prevencijos pastangas mokyklose. Be to, nors prevencijos specialistai elgesio problemas sprendžia iniciatyviai, teisėsaugos specialistai paprastai linkę reaguoti jau po to.14 Toks požiūris prastai dera su prevencijos samprata, o elgesio intervencijų, tokių kaip minėtos, atveju – ir su supratimu, kaip svarbu įtraukti mokinius ir taikyti tinkamas mokymo strategijas mokymosi patirčiai pagerinti (pvz., įtraukti vidurinės mokyklos mokinius į vaidmenų žaidimus, o tėvus – į teigiamos tėvystės įgūdžių praktiką).
Yra keli taškai, kuriuose teisėsaugos pareigūnai galėtų remti prevencijos specialistų darbą mokyklose, darbovietėse, bendruomenėje ir nepilnamečių justicijos sistemoje. Mokyklose ir darbovietėse teisėsauga gali būti prevencijos vadovaujančiosios komandos nariu; ši komanda rengia politiką dėl institucijų reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir piktnaudžiavimą, nesvarbu, ar vartojama vietoje, ar tai pasireiškia elgesiu, kuris neigiamai veikia mokymosi ar darbo rezultatus. Ši komanda galėtų peržiūrėti esamą politiką dėl pažeidimų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, ir institucijos reagavimo į pažeidimą tvarką. Tyrimai parodė, kad tokia komanda yra vertinga; į ją turėtų įeiti įvairūs darbuotojai ir kiti svarbūs suinteresuotieji asmenys. Ši komanda užtikrintų, kad politika atitiktų žinomą geriausią praktiką, kad apie ją žinotų visa mokyklos ar darbo bendruomenė ir kad pažeidimams spręsti ir su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusiam elgesiui mažinti būtų taikomi palaikantys, nebaudžiamieji metodai. Įrodymais grįstos prevencijos programos mokyklose, tokios kaip programa LifeSkills Training15 ar Positive Action,16 arba darbovietėse, tokios kaip Team Awareness,17 kiekvienoje aplinkoje davė teigiamų rezultatų.
Kitas pagrindinis teisėsaugos įsikišimo taškas yra tokių psichoaktyviųjų medžiagų kaip tabakas, alkoholis ir kanapės prieinamumo bei pasiekiamumo ribojimas užtikrinant, kad būtų laikomasi pardavimo nepilnamečiams taisyklių: atliekamos operacijos, kuriose jaunai atrodantys suaugusieji bando nusipirkti šių medžiagų, o pardavėjams, nepaprašiusiems asmens dokumento, skiriamos baudos. Be to, baudos ar verslo licencijos panaikinimo grėsmė gali būti taikomos, jei vietoje alkoholį vartoti leidžiančių įstaigų darbuotojai parduoda alkoholį neblaiviems klientams, o už rūkymą draudžiamose vietose gali būti skiriamos baudos. Kitos sėkmingos vykdymo užtikrinimo pastangos apima kelio apsaugos blaivumo patikros punktus. Šių pastangų poveikis gali sustiprėti, kai jos įgyvendinamos kartu su žiniasklaidos naudojimu, siekiant padidinti šios veiklos matomumą. Daugiašalis ir išsamus įrodymais grįstų reguliavimo priemonių rinkinys gali turėti didesnį poveikį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir su juo susijusioms problemoms nei kuri nors viena iš jų atskirai, ypač kai politika vykdoma nuosekliai.18
Rekomendacijos, kaip remti prevencijos ir teisėsaugos specialistų bendradarbiavimą
Yra trys pagrindinės sritys, kuriose galima pradėti prevencijos ir teisėsaugos specialistų bendradarbiavimą:
- Mokymai
- Bendruomenių prevencijos koalicijos
- Prevencijos partnerystės
Mokymai
Prevencijos mokslas yra santykinai nauja sritis, sulaukianti pripažinimo po dešimtmečius trukusių tyrimų, kuriuose žmogaus raidos ir sveikatos elgesio teorijos taikytos siekiant suprasti rizikingo elgesio determinantus ir etiologiją. Žmogaus raidos teorijos padeda paaiškinti normalią ir sutrikusią raidą, susijusią su probleminiu elgesiu, pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.19 Sveikatos elgesio teorijos nagrinėjo pagrindinius sveikatą veikiančius elgesio determinantus, ypač akcentuodamos elgesį, kurį gali keisti veiksmingos prevencinės intervencijos.20 Šios teorijos buvo sukurtos atliekant tyrimus, kuriuose stebėtas ir tirtas didelis skaičius vaikų, paauglių ir suaugusiųjų. Be to, tobulėjant smegenų vaizdavimui tapo įmanoma stebėti smegenų raidą per visą gyvenimą. Smegenų vaizdavimo dėka sužinojome, kad paauglių smegenys visiškai subręsta tik jiems sulaukus dvidešimties su trupučiu metų, o tai gali padėti paaiškinti jų rizikingus sprendimus dėl elgesio, pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Be to, pažinimo teorija pakeitė ugdymą ir supratimą, kaip žmonės mokosi per visą gyvenimą. Ankstyvasis Jeano Piaget darbas nuo 1920-ųjų vis dar veikia mūsų supratimą apie pažinimo procesus.21 Piaget stebėjimai, atlikti tiriant vaikus, rodo, kad jie savo žinias kuria stebėdami juos supantį pasaulį ir manipuliuodami savo aplinkos daiktais. Daug ko jie išmoksta patys per šiuos stebėjimus ir „eksperimentus“, o jų mokymosi motyvacija yra vidinė. Pažinimo teorijos, susijusios su tuo, kaip vaikai mokosi, taip pat svarbios kuriant ir plėtojant įrodymais grįstas prevencijos intervencijas ir politiką.
Kiti ugdymo ir pažinimo psichologai labai prisidėjo prie mūsų supratimo, kaip žmonės mokosi ir kaip tas žinias taikyti mokant. Pavyzdžiui, Benjamin Bloom22 nustatė ir aprašė hierarchinę pažinimo procesų tvarką. Jo taksonomija apima tris pagrindines sritis: pažinimo, emocinę ir psichomotorinę. Mokymasis aukščiausiu kiekvienos srities lygiu priklauso nuo to, ar žemesniuose lygiuose įgytos būtinos žinios ir įgūdžiai, todėl kiekviena sritis remiasi žemesnėmis. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad supratimui reikia gebėjimo prisiminti informaciją. O supratimas suteikia gebėjimą taikyti tą informaciją tinkamoje situacijoje, o paskui analizuoti ir vertinti jos poveikį. Toks vertinimas suteikia galimybę taikyti šią informaciją kitoje situacijoje.
Bet kurios prevencijos intervencijos uždavinys – padėti paprastų žinių ir įgūdžių elementų pagrindą, laikui bėgant ant jo kurti vis sudėtingesnius elementus ir paskui taikyti šį išmoktą dalyką naujose situacijose. Veiksmingas mokymasis todėl apima pažinimo arba mąstymo procesą, kuris apima ne tik žinių įgijimą, bet ir supratimą, kritinio mąstymo įgūdžius, sąmoningumą, nuostatų, emocijų ir jausmų augimą bei gebėjimą fiziškai valdyti įrankius ir prietaisus. Be to, šis procesas turi atspindėti individo raidos tarpsnį per visą gyvenimą ir būti jam pritaikytas.
Kitas svarbus teoretikas yra Jerome Bruner, kurio darbas vyko XX a. septintajame dešimtmetyje. Jo mokymosi teorija turi tiesioginių pasekmių mokymo praktikai. Pirma, mokymas turi būti pritaikytas besimokančiųjų raidos ir išsilavinimo lygiui. Antra, prie medžiagos reikia dažnai grįžti naudojant įvairius kontekstus ir strategijas, kad besimokantieji ją giliau suprastų ir ilgiau prisimintų. Trečia, medžiaga turėtų būti pateikiama struktūruota seka, suteikiančia besimokantiesiems galimybę įgyti ir konstruoti žinias bei pertvarkyti ir perkelti ar taikyti naują medžiagą. Todėl svarbu skatinti besimokančiuosius naudoti ankstesnę patirtį, kad suprastų naują medžiagą ir gebėtų ją perteikti. Šiame procese besimokančiuosius reikia skatinti matyti naujų ir jau įgytų žinių panašumus ir skirtumus. Bruner taip pat teigė, kad grįžtamasis ryšys turėtų būti žinių ar informacijos forma, motyvuojama tik iš dalies pažymiais ir varžybomis; pasitenkinimas yra vidinis ir kyla iš paties mokymosi proceso. Procesas, kai kaitaliojamos naujos ir senos informacijos ir kuriama vis sudėtingesnė žinių bazė, vadinamas spiraliniu mokymusi (angl. spiraling).23
Šios teorijos mums pasako, kaip žmonės mokosi, arba apie mokymosi procesą. Svarbu taip pat suprasti determinantus arba veiksnius, kurie veikia mokymąsi ir dėl ko žmogus yra motyvuotas mokytis. Motyvacija taip pat yra esminė mokymosi proceso dalis, nesvarbu, ar ji kyla iš vidaus, t. y. vidinė, ar yra motyvuojama išorinių poveikių.24
Visos šios teorijos svarbios, nes jos padeda suprasti, kokios intervencijos tinka kiekvienam raidos laikotarpiui nuo kūdikystės iki vidutinio ir senyvo amžiaus, ir nurodo, kada bei kaip įsikišti siekiant skatinti teigiamą, sveiką raidą. Būtent šios žinios lemia tų prevencijos intervencijų kūrimą, kurios, kaip nustatyta griežtais tyrimais, turi teigiamų ilgalaikių rezultatų.25
Be to, ir politikos, nukreiptos į rizikingą elgesį, tokį kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, rengimas bei vykdymo užtikrinimas turi teorinį pagrindą, daugiausia susijusį su socialine kontrole.26 Socialinė kontrolė pasireiškia politikos, kuria sprendžiamas ir reguliuojamas rizikingas elgesys, vykdymo užtikrinimu, aiškiai parodant, kad toks elgesys konkrečioje bendruomenėje nėra norma ir todėl nepriimtinas. Baudos ir kiti veiksmai, kurių imamasi reaguojant į šios politikos pažeidimus, sustiprina šį principą.
Kodėl šis aptarimas svarbus? Dėl teorija grįstų prevencijos programų kūrimo sudėtingumo reikia suprasti intervencijos pagrindus, įskaitant ir programas, turinčias metodinį vadovą, ir politiką, kad ji būtų įgyvendinama ar vykdoma taip, kaip numatyta. Tam reikia mokymų tiek apie prevencijos požiūrio sandarą ir loginį modelį, tiek apie įgūdžius jį įgyvendinti ir užtikrinti taip, kaip numatyta. Visi paslaugų teikėjai, teikiantys prevencijos programas, turi suprasti, kaip prevencijos mokslas taikomas įrodymais grįstoms intervencijoms siekiant stiprių teigiamų rezultatų, taigi ir kodėl įgyvendinimo tikslumas yra esminis. Todėl, jei prevencijos ir teisėsaugos specialistai nori jungti jėgas prevencijos komandose, jie turėtų drauge išmokti prevencijos mokslo pagrindų ir jo taikymo įgyvendinant įrodymais grįstas intervencijas bei politiką.
Bendruomenių prevencijos koalicijos
Viena sritis, kurioje prevencijos ir teisėsaugos specialistai gali bendradarbiauti sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, yra bendruomenių prevencijos koalicijos. Bendruomenės įtraukimas sprendžiant visuomenės sveikatos problemas gali siekti Juodosios mirties (maro) laikus. Įvairių bendruomenės sričių sujungimas jau labai seniai yra visuomenės sveikatos pagrindas, ypač pripažinus, kad vien individualaus elgesio keitimo nepakanka visos bendruomenės sveikatai užtikrinti. Visame pasaulyje dėta daug pastangų kaip nors įtraukti bendruomenę sprendžiant jos sveikatos poreikius.
Naujausi tokių pastangų pavyzdžiai JAV – Stanfordo universiteto 1979–1990 m. vykdytas Stanford Three Community Study27 ir Pietų Kalifornijos universiteto devintajame dešimtmetyje vykdytas Midwestern Prevention Project.28
Tyrime Stanford Three Community Study buvo taikoma visą bendruomenę apėmusi švietimo kampanija širdies ir kraujagyslių ligoms mažinti keičiant mitybos įpročius ir mažinant rūkymą tarp visų gyventojų. Projektas Midwestern Prevention Project nagrinėjo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Kanzas Sityje (Misūrio valstija), taikydamas masinės informacijos priemonių programas, mokyklinę švietimo programą, tėvų švietimo programas, bendruomenės organizacijas, kuriose dalyvavo verslo lyderiai, ir sveikatos politikos komponentus, įvedamus paeiliui per 6 metų laikotarpį. Šie tyrimai parodė, kaip kelios intervencijos apibrėžtoje geografinėje vietovėje gali paveikti su sveikata susijusį elgesį.
Remdamasi šia istorija, XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Center for Substance Abuse Prevention finansavo daugybę bendruomenių partnerysčių, o Robert Wood Johnson Foundation rėmė Fighting Back Community Coalitions. Du įrodymais grįsti bendruomenių koalicijų metodai, kuriuos remia National Institute on Drug Abuse, yra „Communities That Care“29 ir PROSPER (PROmoting School-community-university Partnerships to Enhance Resilience).30 Šiuo metu visoje šalyje galbūt yra tūkstančiai bendruomenių prevencijos koalicijų.31 Tačiau ne visos jos yra įrodymais grįstos, o jų vertė ir veiksmingumas buvo suabejota.32 Šių koalicijų finansavimas gaunamas iš įvairių vietos, valstijų ir federalinių šaltinių. Koalicijos suteikia galimybių prevencijos ir teisėsaugos specialistams glaudžiai bendradarbiauti.33
Prevencijos partnerystės
Labai svarbu kurti partnerystes, siekiant siūlyti įrodymais grįstas prevencijos programas bendruomenės poreikiams tenkinti.34 Nesvarbu, ar jos įforminamos kaip bendruomenės koalicija, šios grupės turi turėti prieigą prie duomenų apie problemos mastą bendruomenėje, kam ji daro poveikį ir kur tokių asmenų galima rasti. Ši informacija apima ne tik skubiosios pagalbos skyriaus atvejus ar mirtis, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (pvz., perdozavimai, bandymai nusižudyti), bet ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo gydymo priėmimų aprašus, mokyklos ir teisės politikos, susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, pažeidimus, su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusius sulaikymus bei paimtų medžiagų analizę. Teisėsauga atlieka pagrindinį vaidmenį padedant nustatyti bendruomenės susirūpinimą keliančias sritis ir kuriant „skydelius“ (angl. dashboards), kurie iš karto parodo, kokių problemų bendruomenė patiria ir kaip jos pagal mastą bei sunkumą lyginasi su panašių ir kaimyninių bendruomenių problemomis.
Kaip minėta anksčiau, teisėsaugos pareigūnų ir prevencijos specialistų dalyvavimui tiesiogiai įgyvendinant bet kurią įrodymais grįstą prevencijos intervenciją reikia suprasti pagrindinę intervencijos struktūrą, įskaitant loginį modelį, kuriuo intervencija grindžiama. Be to, kadangi įrodymais grįstos programos sukurtos tam tikrai amžiaus grupei, mokymas, kaip taikyti amžių atitinkančias mokymo strategijas, yra tiek pat svarbus, kiek ir visiškas programos turinio išmanymas. Šios išlygos taikomos tiek pedagogams, kurie nėra apmokyti prevencijos mokslo, tiek teisėsaugos pareigūnams.
Tolesni žingsniai
Kas gali suburti prevencijos ir teisėsaugos bendruomenes į produktyvią ir abipusiu pagarbos pagrįstą partnerystę, siekiant bendro tikslo – užkirsti kelią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir susijusiam rizikingam elgesiui? Kas gali sugriauti finansavimo ir sampratų silosų sienas, kuriose veikia kiekviena iš jų? Atsižvelgiant į labai skirtingas paradigmas, kuriomis grindžiamas kiekvienos profesijos požiūris į prevenciją, tai greičiausiai bus sunki užduotis. Vis dėlto, kaip nurodyta anksčiau,35 kiti pastebėjo ne tik bendruomenės tikslų sutapimą, bet ir tokio bendradarbiavimo galimybių bei sėkmės įrodymų.36 Mūsų pasiūlymai, kaip pasistūmėti pirmyn bendroje veikloje, apima šiuos žingsnius. Manome, kad tokios iniciatyvos vadovavimas turi ateiti iš viršaus. Siūlome, kad Office of Drug Control Policy ir Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentas pasinaudotų savo įtikinėjimo galia ir suburtų grupę nacionaliniu mastu pripažintų policijos mokslo ir prevencijos ekspertų, kuriems rūpi bendras interesas ir kurie yra sutelkę dėmesį į tą patį. To tikslas turėtų būti baltosios knygos parengimas; joje būtų nagrinėjamos ir siūlomos strategijos, kaip prevencijos strategijas ir požiūrius galima supinti skirtingų profesinių orientacijų lygmeniu. Dokumente taip pat reikėtų nustatyti pagrindines bendradarbiavimo kliūtis ir kaip jas galima įveikti ar bent sušvelninti. Jame taip pat turėtų būti rekomenduojamos konkrečios sritys, kuriose prevencijos ir teisėsaugos specialistai turėtų pasikeisti mokymais, jei nori suprasti vieni kitų vadovaujančius principus ir veiklos aplinkas. Baltojoje knygoje taip pat turėtų būti pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl esamų finansavimo išteklių, kuriuos galima panaudoti tarpdisciplininėms komandoms kurti, daugiausia dėmesio skiriant bendro pagrindinių prevencijos strategijų, kurios svarbios abiem pusėms, įgyvendinimo bendruomenės lygmeniu išdėstymui. Dokumente taip pat turėtų būti siūlomi nauji finansavimo šaltiniai, pvz., iš federalinės vyriausybės ar suinteresuotų fondų, kurių gali prireikti šiai iniciatyvai remti. Kitas logiškas žingsnis būtų nacionalinio masto kviestinė konferencija, skirta sistemingai peržiūrėti baltosios knygos sąvokas ir pasiūlymus bendrai prevencijos ir teisėsaugos pareigūnų auditorijai. Tada būtų taisomas dokumentas.
Be tolesnių nurodymų ir finansinės paramos ši iniciatyva, pasibaigus šiam procesui, galėtų lengvai užgesti. Siūlome kruopščiai atrinkti kelias bandomąsias vietas, galbūt konkurso būdu skiriant dotacijas, kaip laboratoriją baltosios knygos rekomendacijoms įgyvendinti praktikoje. Šių bandomųjų vietų sėkmei lemiamas dalykas būtų jų pasirengimas nuolat glaudžiai konsultuotis su ekspertais iš policijos ir prevencijos mokslo sričių. Bandomosios vietos, kurios būtų supintų prevencijos strategijų kūrimo ir įgyvendinimo inkubatoriai, turėtų būti kruopščiai stebimos bent trejus metus ir aprašytos atskirais atvejų tyrimais. Šių atvejų tyrimų išvados galėtų būti apibendrintos gairių dokumente, kuris padėtų plėtoti šią besiformuojančią praktikos sritį.
Aptarimas
Du pagrindiniai klausimai šiame straipsnyje tiesiogiai nenagrinėti, nes patys savaime reikalautų daug dėmesio. Vienas iš jų – „karas su narkotikais“ ir jo pasekmės nepasitikėjimui teisėsauga bendruomenėse. Nors tai aktualu, „karas su narkotikais“ ir daugelio bendruomenių nepasitikėjimas lėmė daugybės griežtų kovos su nusikalstamumu įstatymų, ypač kai kalbama apie psichoaktyviąsias medžiagas, įgyvendinimą. Tokie įstatymai natūraliai gali pakenkti siūlomos politikos taikomumui ir veiksmingumui. Tačiau legalizavus marihuaną ir iš naujo sutelkus dėmesį į dekriminalizavimą, galimybės stiprinti teigiamą teisėsaugos vaidmenį sprendžiant bendruomenės problemas prevencijos būdu, ypač bendradarbiaujant su bendruomenėje veikiančiomis prevencijos, sveikatos ir socialinių paslaugų organizacijomis, turėtų padėti iš naujo atkurti pasitikėjimą teisėsauga.
Kitas klausimas – dėmesys Jungtinėms Valstijoms. Sąmoningai pasirinkome Jungtines Valstijas kaip pavyzdį, kaip teisėsaugą galima integruoti į prevencijos sistemą, nes tai mums pažįstamiausia. Tačiau šis vaidmuo neapsiriboja viena šalimi, jį galima integruoti į policijos veiklą visame pasaulyje. Pripažindamas šią sampratą, Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC) parengė Gaires dėl teisėsaugos pareigūnų vaidmens klasėje (Guidelines for the Role of Law Enforcement Officers in the Classroom), kurias parengė JT remtas simpoziumas šia tema, vykęs Vienoje. Gairių prielaida: „… pagerinti teisėsaugos pareigūnų (angl. Law Enforcement Officers, LEO), dalyvaujančių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje mokyklose, jau vykdomo ir nuolatinio darbo veiksmingumą. Jų tikslas – paskatinti LEO iš naujo įvertinti savo veiklos būdą ir suderinti savo darbą su tuo, ką tokioje aplinkoje daryti rekomenduoja prevencijos mokslas.“37 Gairės yra pastanga pateikti teisėsaugai visame pasaulyje nurodymus, kaip geriausiai remti įrodymais grįstas prevencijos pastangas jų mokyklose. Tai UNODC pastangų prisidėti „… prie pasaulinės taikos ir saugumo, darnaus vystymosi ir žmogaus teisių, padedant padaryti pasaulį saugesnį nuo narkotikų, nusikalstamumo, korupcijos ir terorizmo“ dalis.38 Šios gairės pradeda kloti pagrindą tarptautinėms pastangoms supinti teisėsaugos ir prevencijos sričių tikslus bei veiklą.
Apie autorius
Zili Sloboda, Sc.D., prezidentė, Applied Prevention Science International.
Christopher Ringwalt, Dr.P.H., vyresnysis mokslininkas, Pacific Institute for Research and Evaluation.
Šaltiniai
Geoffrey T. Fong, Lorraine V. Craig, Roman Guignard, Gera E. Nagelhout, Megan K. Tait, Pete Driezen, et al. “Evaluation of the Smoking Ban in Public Places in France One Year and Five Years after its Implementation: Findings from the ITC France Survey.” Bulletin Épidémiologique Hebdomadaire (Paris), 20(21), 217-223 (2013). PMID: 24803715; PMCID: PMC4009376.
Ashleigh K. Morse, Mina Askovic, Jayden Sercombe, Kate Dean, Alana Fisher, Christina Marel, et al. “A Systematic Review of the Efficacy, Effectiveness and Cost-Effectiveness of Workplace-Based Interventions for the Prevention and Treatment of Problematic Substance Use.” Frontiers of Public Health, 10:1051119 (2022). doi: 10.3389/fpubh.2022.1051119. PMID: 36419993; PMCID: PMC9676969.
Simon Perry, Badi Hasisi & David Weisburd. “The Contribution of the ‘Super Evidence Cop’: Key Role of Police Leaders in Advancing Evidence-Based Policing.” In: Verma, A., Das, D.K. (eds) Police Leaders as Thinkers. Springer, Cham. (2023). https://doi.org/10.1007/978-3-031-19700-0_6.
Elisa M. Trucco, Nilofar Fallah-Sohy, Julie V. Cristello & Sarah A. Hartmann. “The Role of Socialization Contexts on Adolescent Substance Use Across Racial and Ethnic Groups.” Current Addiction Reports, 10(3), 412-421 (2023). doi: 10.1007/s40429-023-00496-1. Epub 2023 May 23. PMID: 37691834; PMCID: PMC10491413.
Vincent B. Hasselt, V., Gary Killam, Kari M. Schlessinger, Tina M. DiCicco, William F. Anzalone Jr., et al. “The Adolescent Drug Abuse Prevention and Treatment (ADAPT) Program: A Mental Health-Law Enforcement Collaboration.” Journal of Child & Adolescent Substance Abuse, 15:2, 87-104 (2006). DOI: 10.1300/J029v15n02_05.
Išnašos
Bureau of Justice, website (https://bjs.ojp.gov/glossary?page=5#glossary-terms-block-1-whw1p81svq11v0je, žiūrėta 2024 m. vasario 2 d..↩︎
Pavyzdžiui, David Weisburd & Peter Neyroud. Police Science: Toward a New Paradigm (2011). Harvard Kennedy School Program in Criminal Justice Policy and Management.↩︎
Society for Prevention Research. (2011). Standards of Knowledge. https://preventionresearch.org/advocacy/#SofK.↩︎
Policijos veiklos srityje:… ‘a decision-making process which integrates the best available evidence, professional judgement, and community values, preferences and circumstances’, Stephan Klose. “Redefining Evidence-Based Policing.” Policing: A Journal of Policy and Practice, 18, 1–7 (2024). https://doi.org/10.1093/police/paad095; p. 1; prevencijos srityje…“prevention programs, strategies, and policies that have been rigorously tested under research conditions and found to be effective in changing adolescent drug use behavior and attitudes”, Mary Ann Pentz. “Evidence-Based Prevention: Characteristics, Impact, and Future Direction.” Journal of Psychoactive Drugs, 35 Suppl 1, 143-152 (2003). doi: 10.1080/02791072.2003.10400509. PMID: 12825757.↩︎
Pavyzdžiui, Zili Sloboda & Susan B. David. “Commentary on the Culture of Prevention.” Prevention Science, 22, 84–90 (2021). https://doi.org/10.1007/s11121-020-01158-8.↩︎
LuAnne Rohrbach, Christopher L. Ringwalt, Susan T. Ennett & Amy A. Vincus. “Factors Associated with Adoption of Evidence-Based Substance Use Prevention Curricula in US School Districts.” Health Education Research, 20(5), 514-526 (2005). doi: 10.1093/her/cyh008. Epub 2005 Feb 1. PMID: 15687101.↩︎
Sherman, L.W. (1998). Evidence-Based Policing. https://www.policinginstitute.org/wp-content/uploads/2015/06/Sherman-1998-Evidence-Based-Policing.pdf.↩︎
Pavyzdžiui, Judith S. Brook, Irving F. Lukoff, & Martin Whiteman. “Initiation into Adolescent Marijuana Use.” The Journal of Genetic Psychology, 137(1st Half), 133-142 (1980). doi: 10.1080/00221325.1980.10532808. PMID: 6968818; Kazuo Yamaguchi & Denise B. Kandel. “Patterns of Drug Use from Adolescence to Young Adulthood: II. Sequences of Progression.” American Journal of Public Health, 74(7), 668-672 (1984). doi: 10.2105/ajph.74.7.668. PMID: 6742252; PMCID: PMC1651663; Kristine Marceau. “The Role of Parenting in Developmental Trajectories of Risk for Adolescent Substance Use: A Bioecological Systems Cascade Model.” Frontiers of Psychology, 20, 14:1277419 (2023). doi: 10.3389/fpsyg.2023.1277419. PMID: 38054168; PMCID: PMC10694242; Katie A. Weatherson, Meghan O’Neill, Erica Y. Lau, Wei Qian, Scott T. Leatherdale & Guy E. J. Faulkner. “The Protective Effects of School Connectedness on Substance Use and Physical Activity.” Journal of Adolescent Health, 63(6), 724-731 (2018). doi: 10.1016/j.jadohealth.2018.07.002. Epub 2018 Sep 28. PMID: 30269908.↩︎
Diana H. Fishbein & Zili Sloboda. “A national strategy for preventing substance and opioid use disorders through evidence-based prevention programming that fosters healthy outcomes in our youth.” Clinical Child & Family Psychology Reviews. 26:1–16 (2023).↩︎
Shepherd, J.P. & Sumner, S.A. (2017). ‘Policing and Public Health-Strategies for Collaboration.’ Journal of the American Medical Association, 317(15), 1525-1526. doi: 10.1001/jama.2017.1854. PMID: 28358946; PMCID: PMC5814117; Auke J. van Dijk, Victoria Herrington, Nick Crofts, Robert Breunig, Scott Burris, Helen Sullivan, et al. “Law Enforcement and Public Health: Recognition and Enhancement of Joined-Up Solutions.” Lancet, 393(10168), 287-294 (2019). doi: 10.1016/S0140-6736(18)32839-3. PMID: 30663598; Marc Krupanski, Melissa Jardine, Brendan Cox, Tim France, Bill Stronach & Nick Crofts. “Envisioning the Future: Police and Public Health Joining Forces.” Journal of Community Safety and Well-Being, 5(4), 136–137 (2020).↩︎
Diana H. Fishbein & Zili Sloboda. “A national strategy for preventing substance and opioid use disorders through evidence-based prevention programming that fosters healthy outcomes in our youth.” Clinical Child & Family Psychology Reviews. 26:1–16 (2023).↩︎
Pavyzdžiui, Richard R. Clayton, Anne M. Cattarello & Brian M. Johnstone, B.M. “The Effectiveness of Drug Abuse Resistance Education (project DARE): 5-Year Follow-Up Results.” Prevention Medicine, 25(3), 307-318 (1996). doi: 10.1006/pmed.1996.0061. PMID: 8781009; Juliana Y. Valente & Zila Sanchez. “Short-term Secondary Effects of a School-Based Drug Prevention Program: Cluster-Randomized Controlled Trial of the Brazilian Version of DARE’s Keepin’ it REAL.” Prevention Science, 23(1), 10-23 (2022). doi: 10.1007/s11121-021-01277-w. Epub 2021 Jul 5. PMID: 34226985.↩︎
Pavyzdžiui, Michelle A. Bolger, Daniel J. Lytle & P. Colin Bolger. (2021). “What Matters in Citizen Satisfaction with Police: A Meta-Analysis.” Journal of Criminal Justice, 72, 101760 (2021); Adam D. Fine, Sachiko Donley, Caitlin Cavanagh, & Elizabeth Cauffman. “Youth Perceptions of Law Enforcement and Worry About Crime from 1976 to 2016.” Criminal Justice and Behavior, 47(5), 564-581 (2020). https://doi.org/10.1177/0093854820903752.↩︎
Pavyzdžiui, National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine. “Proactive Policing: Effects on Crime and Communities”. Washington, DC: The National Academies Press (2018) https://doi.org/10.17226/24928; Scott A. Waldman & Andre Terzic. “Health Care Evolves from Reactive to Proactive.” Clinical Pharmacologic Therapies, 105(1), 10-13 (2019). doi: 10.1002/cpt.1295. PMID: 30597564; PMCID: PMC6314203.↩︎
Kenneth W. Griffin, Gilbert J. Botvin, Lawrence M. Scheier & Christopher Williams. ‘Long-term Behavioral Effects of a School-Based Prevention Program on Illicit Drug Use among Young Adults.’ Journal of Public Health Research, 12(1), 22799036221146914. (2023). doi: 10.1177/22799036221146914. PMID: 36654812; PMCID: PMC9841862.↩︎
Niloofar Bavarian , Kendra M Lewis, Stefanie Holloway, Luwissa Wong, Naida Silverthorn, David L DuBois, et al. “Mechanisms of Influence on Youth Substance Use for a Social-Emotional and Character Development Program: A Theory-Based Approach.” Substance Use and Misuse, 57, no. 12 (2022):1854-1863. doi: 10.1080/10826084.2022.2120359. Epub 2022 Sep 11. PMID: 36093809.↩︎
Joel B. Bennett, Camille R. Patterson, G. Shawn Reynolds, Wyndy L. Wiitala, and Wayne E. K. Lehman, “Team Awareness, Problem Drinking, and Drinking Climate: Workplace Social Health Promotion in a Policy Context.” American Journal of Health Promotion, 19, no. 2 (2004): 103-113.↩︎
Pavyzdžiui, Robert L. Flewelling, Joel W. Grube, M.J. Paschall, M.J., Anthony Biglan, Anne Kraft, Carol Black, et al. “Reducing Youth Access to Alcohol: Findings from a Community-Based Randomized Trial.” American Journal of Community Psychology, 51(1-2), 264-277 (2013). doi: 10.1007/s10464-012-9529-3. PMID: 22688848; PMCID: PMC3790581; Joel W. Grube & Kathryn Stewart. “Preventing Impaired Driving Using Alcohol Policy.” Traffic Injury Prevention, 5(3), 199-207 (2004). doi: 10.1080/15389580490465229. PMID: 15276920; Anne T. McCartt, Laurie A. Hellinga & Bevan B. Kirley. “The Effects of Minimum Legal Drinking Age 21 Laws on Alcohol-Related Driving in the United States.” Journal of Safety Research, 41(2), 173-181 (2010). doi: 10.1016/j.jsr.2010.01.002. Epub 2010 Mar 9. PMID: 20497803; M.J. Paschall, Joel W. Grube, Ted R. Miller, Christopher L. Ringwalt, Deborah A. Fisher & William DeJong, W. “Evaluation of a Mystery Shopper Intervention to Reduce Sales of Alcohol To Minors in Zacatecas and Guadalupe, Mexico.” Journal of Drug Education, 49(3-4), 115-124 (2020). doi: 10.1177/0047237920981776. Epub 2020 Dec 20. PMID: 33342304.↩︎
Pavyzdžiui, Albert Bandura, “Applying Theory for Human Betterment.” Perspectives on Psychological Science, 14, no. 1 (2019): 12-15. doi: 10.1177/1745691618815165. PMID: 30799756; Karen Glanz & Donald B. Bishop. “The Role of Behavioral Science Theory in Development and Implementation of Public Health Interventions.” Annual Review of Public Health, 31:399-418 (2010). doi: 10.1146/annurev.publhealth.012809.103604. PMID: 20070207.↩︎
LuAnne Rohrbach. “Design of Prevention Interventions.” In: Zili Sloboda & Hanno Petras. Defining Prevention Science, pp. 275-292 (2014). New York, New York: Springer.↩︎
John Renner. “Research, Teaching, and Learning with the Piaget Model”. (1976). Norman, OK: University of Oklahoma Press.↩︎
Benjamin S. Bloom, Max D. Engelhart, Edward J. Furst, Walker H. Hill, and David R. Krathwohl, D.R. “Taxonomy of educational objectives: The classification of educational goals. Handbook I: Cognitive domain.” (1956), New York: David McKay Company.↩︎
Jerome Bruner, “Going Beyond the Information Given” (1973). New York: Norton.↩︎
Jeanne E. Ormrod. “Human Learning” (5th ed.) (2007). Upper Saddle River: Pearson Prentice Hall.↩︎
United Nations Office on Drugs and Crime-World Health Organization. (2013/2018). International Standards on Drug Use Prevention. https://www.unodc.org/documents/prevention/UNODC-WHO_2018_prevention_standards_E.pdf.↩︎
Pavyzdžiui, Travis Hirschi. “Causes and Prevention of Juvenile Delinquency.” Sociological Inquiry, 47(3-4), 322-341 (1997); John MacDonald, J. “Criminal Justice Reform Guided by Evidence: Social Control Works – The Academy of Experimental Criminology 2022 Joan McCord Lecture.” Journal of Experimental Criminology (2023). https://doi.org/10.1007/s11292-023-09558-w.↩︎
Stephen F. Fortmann, C. Barr Taylor, June A. Flora & Darius E. Jatulis. “Changes in Adult Cigarette Smoking Prevalence After 5 Years of Community Health Education: The Stanford Five-City Project.” American Journal of Epidemiology, 137(1): 82-96 (1993).↩︎
Mary Ann Pentz, M.A., James H. Dwyer, David P. MacKinnon, Brian R. Flay, William B. Hansen, Eric Yu I Wang, & C. Anderson Johnson. “A Multicommunity Trial for Primary Prevention of Adolescent Drug Abuse Effects on Drug Use Prevalence.” Journal of the American Medical Association, 261(22):3259-3266 (1989).↩︎
Kevin P. Haggerty, Vaughnetta J. Barton, Richard F. Catalano, R.F., Margaret L. Spearmon, Edith C. Elion, Raymond C. Reese & Edwina S. Uehara. “Translating Grand Challenges from Concept to Community: The “Communities in Action” Experience.” Journal of the Society for Social Work and Research, 8:137-159 (2017).↩︎
Richard R. Spoth, Cleve Redmond, Chungyeol Shin, Mark Greenberg, Mark Feinberg & Lisa Schainker. “PROSPER Community-University Partnerships Delivery System Effects on Substance Use Through 6½ years Past Baseline from a Cluster Randomized Controlled Intervention Trial.” Preventive Medicine, 56, 190-196 (2013).↩︎
Community Anti-Drug Coalitions of America (CADCA), https://www.cadca.org/; Centers for Disease Control and Prevention (CDC), “Drug-Free Communities (FC) Support Program,” https://www.cdc.gov/drugoverdose/drug-free-communities/coalitions.html.↩︎
Denise Hallfors, Hyunsan Cho, David Livert & Charles Kadushin. “Fighting Back Against Substance Abuse: Are Community Coalitions Winning?” American Journal of Preventive Medicine, 23(4), 237-245 (2002). doi: 10.1016/s0749-3797(02)00511-1. PMID: 12406477.↩︎
Laura Tinner, Claire Kelly, Deborah Caldwell & Rona Campbell. “Community Mobilisation Approaches to Preventing Adolescent Multiple Risk Behaviour: A Realist Review.” Systematic Reviews, 13(1), 75 (2024). doi: 10.1186/s13643-024-02450-2. PMID: 38409098.↩︎
Pavyzdžiui, Lauren Hajjar, Brittany S. Cook, Ariel Domlyn, Kassy Alia Ray, David Laird, Abraham Wandersman. “Readiness and relationships are crucial for coalitions and collaboratives: concepts and evaluation tools.” New Directions for Evaluation, 22(65), 103-122, (2021); Jay C. Butler, Mitchell L. Cohen, Cindy R. Friedman, Robert M. Scripp, and Craig G. Watz. “Collaboration Between Public Health and Law Enforcement: New Paradigms and Partnerships for Bioterrorism Planning and Response.” Emerging Infectious Diseases, 8(10), 1152-1156 (2002). doi: 10.3201/eid0810.020400. PMID: 12396931; PMCID: PMC2730308; Zaid El-Khatib, Celina Herrera, Giovanna Campello, Elizabeth Mattfeld & Wadih Maalouf. “The Role of Law Enforcement Officers/Police in Drug Prevention within Educational Settings – Study Protocol for the Development of a Guiding Document Based on Experts’ Opinions.” International Journal of Environmental Research and Public Health, 18, 2613 (2021). https://doi.org/10.3390/ijerph18052613.↩︎
Pavyzdžiui, Shepherd, J.P. & Sumner, S.A. (2017). ‘Policing and Public Health-Strategies for Collaboration.’ Journal of the American Medical Association, 317(15), 1525-1526. doi: 10.1001/jama.2017.1854. PMID: 28358946; PMCID: PMC5814117; Marc Krupanski, Melissa Jardine, Brendan Cox, Tim France, Bill Stronach & Nick Crofts. “Envisioning the Future: Police and Public Health Joining Forces.” Journal of Community Safety and Well-Being, 5(4), 136–137 (2020). Visi šie autoriai siūlė panašias koncepcijas, susijusias su teisėsaugos ir visuomenės sveikatos sankirta; Auke J. van Dijk, Victoria Herrington, Nick Crofts, Robert Breunig, Scott Burris, Helen Sullivan, et al. “Law Enforcement and Public Health: Recognition and Enhancement of Joined-Up Solutions.” Lancet, 393(10168), 287-294 (2019). doi: 10.1016/S0140-6736(18)32839-3. PMID: 30663598.↩︎
Margaret E Balfour , Scott L Zeller, “Community-Based Crisis Services, Specialized Crisis Facilities, And Partnerships with Law Enforcement.” Focus (American Psychiatric Publishing), 21, no. 1 (2023): 18-27. doi: 10.1176/appi.focus.20220074. PMID: 37205037; PMCID: PMC10172540.↩︎
United Nations Office on Drugs and Crime. (2023). Guidelines for the Role of Law Enforcement Officers in the Classroom. P. 5, https://www.unodc.org/res/prevention/prevention-guidelines_html/A_Guiding_Document_-_The_Role_of_Law_Enforcement_Officers_in_Drug_Use_Prevention_within_School_Settings_updated.pdf.↩︎
Ten pat.↩︎
Šaltinis ir licencija
Tai šio straipsnio atkūrimas: Zili Sloboda, Christopher Ringwalt, „The Role of Law Enforcement in the Reduction of Substance Use and Other Behavioural Health Risks: Substance Use as a Focus: United States as an Example.“ International Journal of Police Science 4, no. 1 (2025). DOI: 10.56331/ijps.v3i2.9847. Originalas: ijps-journal.org.
Straipsnis paskelbtas pagal licenciją Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 International (CC BY-NC 4.0); autoriai išsaugo autorių teises. Čia jis atkuriamas nurodant autorystę ir nekeičiant turinio. Originalo išnašos, pažymėtos romėniškais skaitmenimis, čia sunumeruotos 1–38, akivaizdžios tipografinės klaidos ištaisytos nepranešant, o trys paveikslai šiai svetainei perbraižyti. Kilus abejonių, lemiama laikoma žurnale paskelbta galutinė versija.
Originalo reikšminiai žodžiai: prevencija, teisėsauga, policijos veikla, prevencijos mokslas, policijos mokslas.