Kas yra pozityvios vaikystės patirtys?
Pozityvios vaikystės patirtys yra kasdieniai tarpasmeniniai ryšiai, remiantys sveiką raidą1, 2, 3. Tai socialinio ir santykių pobūdžio apsauginis veiksnys2, 4, 5, kuris gali atsirasti įvairioje aplinkoje, kur šeimos, mokyklos ir bendruomenės bendrauja su vaikais ir juos įtraukia5.
PVP yra nepalankių vaikystės patirčių (NVP; angl. adverse childhood experiences, ACE) ir kitų įvykių, sukeliančių didelį stresą bei traumą vaiko gyvenime, priešingybė. Be apsaugos kūrimo, PVP gali padėti atsverti neigiamas nepalankių aplinkybių pasekmes6, 7, 8, 9.
PVP pavyzdžiai
Vaikai PVP gali gauti ir jose dalyvauti įvairiais būdais, įskaitant, bet neapsiribojant šiais:
- pozityvūs ir rūpestingi santykiai bent su vienu globėju
- pozityvus ryšys bent su vienu mokytoju
- mentorius ar treneris, teikiantis paramą
- sveikas ryšys su palaikančiu kaimynu
- savanoriška veikla ir kita smagi, saugi bei palaikanti veikla už namų ribų
Kodėl PVP svarbios: įrodymai
PVP gali lemti teigiamus rezultatus visiems vaikams, net ir tiems, kuriems poveikį daro nepalankios aplinkybės2, 7 arba kurie susiję su nepilnamečių justicijos sistema10, 11. Kai vaikai turi pakankamai pozityvių patirčių arba su jomis susiduria keliose aplinkose, PVP yra svarbus atsvaras neigiamam NVP ir kitų nepalankių aplinkybių poveikiui4.
Vienas rezultatas ypač svarbus: PVP kaupimasis gali atsverti riziką, ir tai gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie nepalankioms aplinkybėms paveikti žmonės nepatiria neigiamų pasekmių, kurių būtų galima tikėtis5. Tai yra PVP atsparumą stiprinantis poveikis.
Praktikai esminis dalykas yra tas, kad PVP įgyvendinti realu ir įmanoma. Pozityvias, palaikančias ir ugdančias patirtis galima tikslingai įtraukti į programinį darbą su vaikais, jaunimu ir jaunais suaugusiaisiais įvairiuose raidos ir kultūros kontekstuose4.
Nauda visam gyvenimui: PVP kiekviename gyvenimo etape
PVP nauda sklinda per kiekvieną gyvenimo etapą. Rezultatai dokumentuoti nuo kūdikystės iki suaugusiojo amžiaus ir tarp kartų. Lentelėje jie apibendrinti.
| Raidos etapas | Su PVP siejami rezultatai |
|---|---|
| Kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė |
|
| Vidurinė ir vėlyvoji vaikystė bei paauglystė |
|
| Suaugusiojo amžius |
|
| Tarp kartų |
|
Kaip praktikai ir politikos formuotojai gali skatinti PVP?
Praktikai ir politikos formuotojai gali didinti PVP paplitimą ir dažnį įgyvendindami bei finansuodami įrodymais grįstas strategijas, orientuotas į socialinę ir santykių sveikatą bendruomenėje, mokykloje ir kitoje aplinkoje, kurioje aptarnaujami vaikai ir šeimos. Jie taip pat gali remti PVP patikrą, padedančią paslaugų teikėjams nustatyti esamas stiprybes ir jomis remtis.
Socialinės raidos strategija kaip patikrintas būdas
yra patikrintas apsaugos kūrimo būdas12, 13, 15, ir ją galima naudoti PVP stiprinti. Strategija stiprina pozityvius ryšius tarp vaikų ir pozityvių suaugusiųjų – tėvų, mokytojų, bendraamžių, trenerių, tikėjimo bendruomenių lyderių – per tris pagrindinius elementus:
- galimybės pozityviai dalyvauti – vaikams sudaromos sąlygos aktyviai dalyvauti
- sėkmei reikalingi įgūdžiai – mokoma jiems reikalingų kompetencijų
- pastangų ir rezultatų pripažinimas – vaikų indėlis įvertinamas
Taip užmegzti ryšiai skatina vaikus laikytis aiškių elgesio normų, kurias nustato tie, kurie suteikė galimybes, įgūdžius ir pripažinimą, o tai lemia sveiką elgesį namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Tikslingas šių komponentų įtraukimas į socialinę ir santykių patirtį, siūlomą jauniems žmonėms, yra praktiškas ir veiksmingas PVP stiprinimo būdas. Tai ta pati strategija, kurios Švedijos CTC vietovėse mokomi tūkstančiai suaugusiųjų Malmėje.
Pakopinis požiūris
Pakopinės intervencijos yra dar vienas būdas didinti vaikų PVP patirtį. Bendruomenės, pavyzdžiui, gali:
- pasiūlyti šeimoms ir globėjams šeimai skirtą programą
- įgyvendinti mokyklose taikomas strategijas, skatinančias pozityvius santykius
- naudoti bendruomeninę mentorystę, kad pasiektų vaikus ir šeimas, kuriems reikia intensyvesnės paramos
Politikos galimybės
Politikos formuotojai gali remti didesnę PVP prieinamumą keliais būdais:
- investicijos į veiksmingas strategijas, kurių poveikis ryšiams ir socialiniam sąryšiui įrodytas
- prevencijos politika, atliepianti šeimų socialinius poreikius19, pavyzdžiui, mažinant skurdą ir didinant kokybiškų paslaugų bei santykių paramos prieinamumą
- PVP integravimas į platesnę prevencijos infrastruktūrą
PVP stebėsena: žvilgsnis iš Vašingtono valstijos
Praktikai, politikos formuotojai ir kiti gali naudoti mokinių savarankiškai pateikiamus duomenis iš kas dvejus metus vykdomos Vašingtono valstijos apklausos Healthy Youth Survey, kad suprastų mokinių PVP patirtį ir stebėtų tendencijas laikui bėgant. 2018–2023 m. visos valstijos duomenys nuosekliai rodo pozityvią bendruomenės normą:
Duomenys rodo galimybę dar labiau stiprinti pozityvias bendruomenės normas ir gerinti jaunimo rezultatus suteikiant vaikams daugiau PVP patirties. Europos skaitytojai šį instrumentą atpažins: apklausa Healthy Youth Survey turi bendrą kilmę su CTC jaunimo apklausa, o trys galimybių matai yra tos pačios apsauginių veiksnių skalės, kurias CTC bendruomenė mato savo profilyje.
Būsimos PVP kūrimo kryptys
PVP tyrimai dar tebesivysto. Reikia tolesnių tyrimų, praktikos ir politikos pastangų, kad geriau būtų suprastas PVP prevencinis ir apsauginis vaidmuo atskiriems žmonėms ir visoms bendruomenėms bei sistemoms.
Supratimas, kaip PVP sustiprina stiprybes
Reikia tolesnio darbo, kad būtų suprasta, kaip PVP sustiprina tiek atskirų žmonių, tiek bendruomenių stiprybes ir gebėjimus5, įskaitant individualių ir kolektyvinių apsauginių veiksnių sąveiką.
Įgyvendinimas ir veiksmingumas
Reikia nuolat įgyvendinti PVP, kad būtų geriau suprasta:
- ar PVP plėtojimas ir palaikymas keliose srityse ir raidos etapuose gali iš esmės atsverti nepalankių aplinkybių neigiamą poveikį5
- kaip PVP gali papildyti kitas prevencijos ir intervencijos pastangas ir veikti kartu su jomis
Integravimas į prevencijos infrastruktūrą
PVP taip pat galima integruoti į platesnę prevencijos infrastruktūrą, kad būtų sustiprintas sveikų ir sėkmingų vaikų, šeimų, organizacijų ir bendruomenių pagrindas. Politikos formuotojai turi keletą galimybių užtikrinti, kad PVP būtų įtrauktos į:
- ekonomines ir socialines programas
- darbo jėgos plėtros prioritetus
- vertinimo ir valdymo praktiką
- finansavimo strategijas
Pagrindinės žinutės
- PVP yra kasdienės tarpasmeninės patirtys šeimoje, mokykloje, tarp bendraamžių ir bendruomenėje, remiančios sveiką vaikų fizinę, emocinę, elgesio ir pažintinę raidą.
- PVP siejamos su teigiamais ilgalaikiais rezultatais vaikams ir suaugusiesiems.
- PVP gali padėti atsverti rizikos poveikį ir yra svarbus buferis nuo nepalankių aplinkybių.
- PVP turi tarpgeneracinį poveikį: vienos kartos PVP siejasi su sveikesniais kitos kartos rezultatais.
- PVP galima stiprinti politika ir praktika taikant tikslines socialines, ekonomines ir praktines strategijas.
Ką tai reiškia Europos bendruomenėms
Apžvalga atėjo iš vienos JAV valstijos, bet mažai kas joje būdinga tik tai valstijai. Joje aprašyti – ryšiai su rūpestingais suaugusiaisiais, galimybės prisidėti, pripažinimas už tai – yra tie patys, kuriuos CTC jaunimo apklausa matuoja bet kur Europoje, o ją rekomenduojama socialinės raidos strategija jau yra CTC proceso dalis šiame žemyne. Dokumentuotas poveikis per visą gyvenimą ir tarp kartų pabrėžia ankstyvos, pozityvios intervencijos vertę. Bendruomenėms ir prevencijos agentūroms iš to kyla keturi veiksmai:
- sistemingai skatinti PVP kiekvienoje svarbioje aplinkoje: šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje
- įgyvendinti socialinės raidos strategiją kaip patikrintą būdą ir joje mokyti suaugusiuosius, dirbančius su vaikais
- stebėti PVP reguliaria jaunimo apklausa, kad apsauga būtų matuojama, o ne tik daroma prielaida
- integruoti PVP į esamas prevencijos programas ir struktūras
Investicijos į pozityvias vaikystės patirtis yra investicijos į ateitį, turinčios įrodomą poveikį atskiriems žmonėms, šeimoms ir ištisoms bendruomenėms.
Literatūra
Pirminis šaltinis:
Houghten, M., Kuklinski, M., Meiser, A., Egbon, O., & Ranjit, J. (2025). Building Positive Childhood Experiences as a Foundation for Lifelong Health and Wellbeing. Washington State Health Care Authority, Olympia, WA. https://depts.washington.edu/sdrg/wordpress/wp-content/uploads/2025/09/PCEs-SDS-Research-Brief.pdf
Apžvalgoje cituoti tyrimai:
1. Sousa, M., Machado, A. B., Pinheiro, M., Pereira, B., Caridade, S., Almeida, T. C., Cruz, A. R., & Cunha, O. (2025). The impact of positive childhood experiences: A systematic review focused on children and adolescents. Trauma, Violence & Abuse, 1–15. https://doi.org/10.1177/15248380251320978
2. Han, D., Dieujuste, N., Doom, J. R., & Narayan, A. J. (2023). A systematic review of positive childhood experiences and adult outcomes: Promotive and protective processes for resilience in the context of childhood adversity. Child Abuse & Neglect, 144, 106346. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2023.106346
3. So, M. R., Woodward, K. P., Shlafer, R. J., Testa, A., Davis, L., & Jackson, D. B. (2023). Positive early childhood experiences and school readiness among U.S. preschoolers. Journal of Pediatrics, 262, Article 113637. https://doi.org/10.1016/j.jpeds.2023.113637
4. Narayan, A. J., Rivera, L. M., Bernstein, R. E., Harris, W. W., & Lieberman, A. F. (2018). Positive childhood experiences predict less psychopathology and stress in pregnant women with childhood adversity: A pilot study of the benevolent childhood experiences (BCEs) scale. Child Abuse & Neglect, 78, 19–30. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2017.09.022
5. Bethell, C., Jones, J., Gombojav, N., Linkenbach, J., & Sege, R. (2019). Positive childhood experiences and adult mental and relational health in a statewide sample. JAMA Pediatrics, 173(11), e193007. https://doi.org/10.1001/jamapediatrics.2019.3007
6. Reese, E. M., Barlow, M. J., Dillon, M., Villalon, S., Barnes, M. D., & Crandall, A. (2022). Intergenerational transmission of trauma: The mediating effects of family health. International Journal of Environmental Research and Public Health, 19(10), 5944. https://www.mdpi.com/1660-4601/19/10/5944
7. Wang, D., Jiang, Q., Yang, Z., & Choi, J.-K. (2021). The longitudinal influences of adverse childhood experiences and positive childhood experiences at family, school, and neighborhood on adolescent depression and anxiety. Journal of Affective Disorders, 292, 542–551. https://doi.org/10.1016/j.jad.2021.05.108
8. Narayan, A. J., Lieberman, A. F., & Masten, A. S. (2021). Intergenerational transmission and prevention of adverse childhood experiences (ACEs). Clinical Psychology Review, 85, Article 101997. https://doi.org/10.1016/j.cpr.2021.101997
9. Morris, A. S., Hays-Grudo, J., Zapata, M. I., Treat, A., & Kerr, K. L. (2021). Adverse and protective childhood experiences and parenting attitudes: The role of cumulative protection in understanding resilience. Adversity and Resilience Science, 2(3), 181–192. https://doi.org/10.1007/s42844-021-00036-8
10. Winn, A., Hannan, K., Sege, R., & Burstein, D. (2025). Reimagining the juvenile justice system through the healthy outcomes from positive experiences framework. International Journal of Environmental Research and Public Health, 22(5), 782. https://doi.org/10.3390/ijerph22050782
11. Lynne, S. D., Fagan, A. A., Counts, T. M., Bryan, J. L., Kidd, J., & Fogarty, K. (2025). Buffering effects of positive childhood experiences on the association between adolescents’ adverse childhood experiences and delinquency: A statewide study. Child Abuse & Neglect, 163, 107325. https://doi.org/10.1016/j.chiabu.2025.107325
12. Hill, K. G., Bailey, J. A., Steeger, C. M., Hawkins, J. D., Catalano, R. F., Kosterman, R., Epstein, M., & Abbott, R. D. (2020). Outcomes of childhood preventive intervention across 2 generations: A nonrandomized controlled trial. JAMA Pediatrics, 174(8), 764–771.
13. Catalano, R. F., Hawkins, D. J., Kosterman, R., Bailey, J. A., Oesterle, S., Cambron, C., & Farrington, D. P. (2021). Applying the Social Development Model in middle childhood to promote healthy development: Effects from primary school through the 30s and across generations. Journal of Developmental and Life-Course Criminology, 7(1), 66–86. https://doi.org/10.1007/s40865-020-00152-6
14. Kim, B. E., Gloppen, K. M., Rhew, I. C., Oesterle, S., & Hawkins, J. D. (2015a). Effects of the Communities That Care prevention system on youth reports of protective factors. Prevention Science, 16, 652–662.
15. Kim, B. E., Oesterle, S., Hawkins, J. D., & Shapiro, V. B. (2015b). Assessing sustained effects of Communities That Care on youth protective factors. Journal of the Society for Social Work and Research, 6(4), 565–589.
16. Crouch, E., Radcliff, E., Merrell, M. A., Hung, P., & Bennett, K. J. (2021). Positive childhood experiences promote school success. Maternal and Child Health Journal, 25(10), 1646–1654. https://doi.org/10.1007/s10995-021-03206-3
17. Crouch, E., et al. (2023). Examining bullying victimization, bullying perpetration, and positive childhood experiences. Journal of School Health, 93, 669–678. https://doi.org/10.1111/josh.13323
18. Cunha, O., Sousa, M., Pereira, B., Pinheiro, M., Machado, A. B., Caridade, S., & Almeida, T. C. (2024). Positive childhood experiences and adult outcomes: A systematic review. Trauma, Violence & Abuse, 1–20. https://doi.org/10.1177/15248380241299434
19. National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine. (2025). Blueprint for a national prevention infrastructure for mental, emotional, and behavioral disorders. Washington, DC: The National Academies Press. https://doi.org/10.17226/28577
20. Washington State Healthy Youth Survey (n.d.). Data Dashboard. https://www.askhys.net/