Socialinės raidos strategija yra „Communities That Care“ (CTC) – bendruomenių prevencijos sistemos – šerdis, o Švedijoje ji tapo labiausiai matoma modelio darbo dalimi. Pranešime apie įgyvendinimą Švedijoje Birgitta Månsson – CTC lektorė iš Švedijos, šiandien dirbanti Prevention Sverige valdyboje – papasakojo, kaip strategija buvo pradėta taikyti Švedijos savivaldybėse, pirmiausia Malmės mieste.
Šeši Švedijos įgyvendinimo ramsčiai
Månsson pristatė CTC kaip visapusį modelį, kuris remiasi šešiais vienodai svarbiais ramsčiais. Kartu jie sudaro vientisą sistemą, padedančią remti sveiką jaunų žmonių raidą.
- Pirmasis ramstis – mokslinis pagrindas. Kiekviena veikla ir strategija remiasi tyrimų išvadomis. Dėl šio įrodymų pagrindo požiūris yra patikimas ir turi daugiau galimybių pasiteisinti praktikoje.
- Antrasis ramstis – dėmesys priežastims, o ne simptomams. CTC sutelkia dėmesį į ir , nuo kurių priklauso jaunų žmonių gerovė ir raida. Jaunimo apklausa šiuos veiksnius išmatuoja vietos lygmeniu, todėl galima rinktis tikslines intervencijas.
- Trečiasis ramstis – pritaikymas prie vietos poreikių. Kiekviena bendruomenė turi savų iššūkių ir stiprybių, o vietos duomenys jas atskleidžia. Pritaikius atsaką prie vietos sąlygų, pasirinktos strategijos tampa tinkamos ir veiksmingos būtent šiai bendruomenei.
- Ketvirtasis ramstis – veiksmingų programų atranka. Kai CTC buvo pradėta taikyti Švedijoje, nacionalinio įrodymais grįstų programų sąrašo nebuvo. Todėl iniciatoriai kreipėsi į tarptautinius registrus, pavyzdžiui, Blueprints, ir ėmė perkelti veiksmingas programas bei pritaikyti jas Švedijai.
- Penktasis ramstis – bendruomenės telkimas. CTC suburia labai įvairius veikėjus – mokyklas ir bibliotekas, asociacijas ir valdžios institucijas – bendrai vizijai rengti ir įgyvendinti. Toks platus dalyvavimas stiprina įsipareigojimą ir padeda iniciatyvoms išsilaikyti.
- Šeštasis ramstis, Månsson nuomone, svarbiausias, – ryšio samprata. Socialinės raidos strategija siekiama sukurti tvirtus vaikų ryšius su socialine aplinka, kuriuos ji laiko sveikos raidos pagrindu.
Socialinės raidos strategija – šerdyje
CTC centre stovi , kurią Månsson apibūdino kaip savotišką sveikos jaunų žmonių raidos receptą. Recepte yra trys esminiai ingredientai:
- Pirmasis – prasmingos galimybės dalyvauti. Vaikams ir jaunuoliams reikia galimybių, kurios svarbios, kurios leidžia pajusti, kad jie prisideda prie kažko vertingo.
- Antrasis – mokymas įgūdžių, kurių reikia šiomis galimybėmis sėkmingai pasinaudoti. Be įgūdžių galimybė sukelia nusivylimą, o ne pasiekimo jausmą.
- Trečiasis – pastangų, pažangos ir sėkmės pripažinimas. Pripažinimas sustiprina teigiamą elgesį ir skatina toliau stengtis.
Šio recepto rezultatas – ryšys: priklausymo ir prisirišimo prie šeimos, mokyklos ir bendruomenės jausmas. Savo ruožtu ryšys skatina jaunus žmones perimti vertybes ir įsitikinimus tų, su kuriais jie susiję. Švedijoje šios vertybės apibrėžiamos kaip pagarba vienodai visų žmonių vertei, pagalba vieni kitiems, atsakomybės prisiėmimas, atkaklumas ir džiaugsmas.
Modelis veikia abiem kryptimis, ir Månsson tai pabrėžė aiškiai. Nusikalstamos grupuotės jaunuolius verbuoja pagal tuos pačius principus: siūlo galimybių dalyvauti, moko reikiamų įgūdžių ir pripažįsta. Rezultatas – ryšys su grupe ir jos antisocialių vertybių perėmimas. Prosocialiems suaugusiesiems iš to išplaukia pamoka: tą patį procesą jie turi vykdyti geriau ir sąmoningiau, jei nori patraukti jaunus žmones sveiko kelio link.
Praktinis įgyvendinimas Švedijoje
Švedija strategijai skleisti pasirinko neįprastą kelią. Kai CTC buvo pradėta taikyti Malmėje, išbandytų programų nebuvo. Iniciatoriai nusprendė pačią socialinės raidos strategiją traktuoti kaip programą ir sukūrė mokymų formatą, kuriuo ji įtvirtinama įvairiausiose organizacijose ir institucijose.
Månsson aprašė struktūruotą devynių žingsnių įgyvendinimo procesą, kuriuo siekiama, kad strategija būtų ne tik išmokyta, bet ir taikoma praktiškai. Jis prasideda kruopščiu pasirengimu ir susitikimu su atitinkamos organizacijos vadovybe. Po paties mokymo vyksta tolesni susitikimai ir parama įgyvendinimo metu. Kartą per metus apie pažangą pranešama .
Kokybei užtikrinti sertifikuoti lektoriai rengiami šiam vaidmeniui ir turi atitikti nustatytus reikalavimus. Jie lanko mokymus, pirmuosius užsiėmimus veda kartu su patyrusiais lektoriais, o norėdami išlaikyti sertifikatą turi per metus vesti bent keturis užsiėmimus.
Dalyviai pirmiausia susipažįsta su teorija, kuria grindžiama strategija. Paskui jie sudaro asmeninį veiksmų planą savo darbui su vienu vaiku, su kuriuo nuolat bendrauja. Galiausiai grupėse jie aptaria, kaip strategiją įtvirtinti savo organizacijoje.
Malmėje aprėptis įspūdinga. Penkiose miesto CTC vietovėse apmokyta daugiau kaip 3000 žmonių, tarp jų bibliotekų, miesto planavimo skyrių, nevyriausybinių organizacijų, mokyklų ir baseinų darbuotojai, taip pat nekilnojamojo turto savininkai ir daugybė kitų organizacijų.
Mintis tokia: kiekvienas suaugęs gali daryti teigiamą įtaką, o kuo daugiau žmonių taiko strategiją, tuo didesnis poveikis bendruomenei.
Pirmieji rezultatai džiugina. Månsson pranešė, kad vienoje CTC vietovėje po dvejų metų 18 iš 24 rizikos veiksnių sumažėjo. Tai vienos vietovės praktikos rezultatas, o ne kontroliuojamo vertinimo išvada, tačiau jis rodo tą kryptį, kurios ir būtų galima tikėtis, jei plati bendruomeninė veikla ir sistemingas socialinės raidos strategijos skleidimas daro tai, ką turi daryti.
Integravimas į CTC procesą
Strategija įtraukiama į penkių etapų CTC procesą, o ne vykdoma šalia jo. Antrajame etape bendruomenės tarybos nariai supažindinami su strategija ir sudaro asmeninius veiksmų planus. Trečiajame etape vyksta ilgesnė seminaro dalis apie bendrą darbą su strategija ir sudaroma socialinės raidos strategijos darbo grupė. Čia nustatyta skatinamoji veikla įtraukiama į išteklių vertinimą ir galiausiai įrašoma į veiksmų planą ketvirtajame etape.
Taip užtikrinama, kad strategija būtų įgyvendinama kaip neatsiejama viso CTC proceso dalis, o ne atskirai. Ji papildo prevencijos programas, kuriomis sprendžiami konkretūs rizikos veiksniai, ir sudaro veiksmų plano skatinamąją pusę.
Iššūkiai ir sėkmės
Strategijos įgyvendinimas Švedijoje nebuvo paprastas. Pradžioje nebuvo nei įrodymais grįstų programų, nei nacionalinio veiksmingų intervencijų sąrašo. Iniciatoriams teko improvizuoti ir pačią socialinės raidos strategiją naudoti kaip savo programą, kad apskritai galėtų pradėti prevencinį darbą.
Antras iššūkis buvo tvarumas. Devynių žingsnių įgyvendinimo procesas ir lektorių sertifikavimas yra priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad strategija organizacijose įsitvirtintų ilgam, o ne būtų pritaikyta vieną kartą ir užmiršta.
Nepaisant to, sėkmės pastebimos. Vietovėje, kurioje strategija buvo taikoma intensyviausiai, 18 iš 24 rizikos veiksnių sumažėjo. Ne mažiau nuostabi ir strategiją taikančių organizacijų įvairovė: mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos, bibliotekos ir kultūros institucijos, nekilnojamojo turto savininkai ir policija. Strategija pasirodė esanti lankstus įrankis, taikytinas labai skirtinguose kontekstuose.
Modelis, turintis potencialo
Švedijos patirtis taikant socialinės raidos strategiją „Communities That Care“ sistemoje rodo, kad moksliškai pagrįstas, bendruomenėmis grįstas požiūris į prevenciją gali duoti pokyčių. Dėmesys apsauginių veiksnių stiprinimui ir sistemingas paprastos, bet galingos strategijos skleidimas prisidėjo prie jaunų žmonių gerovės dalyvaujančiose bendruomenėse.
Modelis gali būti perkeltas. Jo trys principai – galimybės, įgūdžiai ir pripažinimas – yra universalūs ir gali būti taikomi labai skirtingose kultūrinėse ir organizacinėse aplinkose. Švedijos patirtis suteikia retą, išsamų vaizdą, ką reiškia juos įgyvendinti ir kur slypi sunkumai.
Ypač verta pabrėžti bendruomeninį požiūrį. Mintis, kad „niekas negali padaryti visko, bet kiekvienas gali ką nors padaryti“, paaiškina, kodėl svarbus platus dalyvavimas prevencijoje. Kai kuo daugiau bendruomenės suaugusiųjų taiko socialinės raidos strategiją, jie sukuria palaikančią aplinką, kurioje jauni žmonės gali gerai augti.
Månsson pranešimas parodė, kaip moksliniais tyrimais pagrįsta strategija gali būti įgyvendinta praktikoje ir ką ji gali pasiekti, kai taikoma sistemingai ir plačiu mastu. Visiems Europoje, dirbantiems jaunų žmonių prevencijos ir gerovės srityje, Švedijos patirtis su CTC yra praktinis įkvėpimo šaltinis ir priminimas, kad skatinamoji modelio pusė nusipelno tiek pat dėmesio kaip ir programos.