Aštuoni veiksniai, lemiantys, ar CTC įgyvendinimas pavyks

Sunkiausia yra ne „kas“, o „kaip“

„Communities That Care“ (CTC) bendruomenei žada patikrintą būdą užkirsti kelią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, smurtui ir kitam probleminiam jaunų žmonių elgesiui. Kaip ir daugumos mokslu grįstų požiūrių atveju, tikrasis sunkumas slypi ne kas, o kaip. CTC principai apibrėžti aiškiai. Ar jie ką nors pakeis, lemia įgyvendinimo kokybė.

Tai ne banalybė, o viena geriausiai dokumentuotų CTC literatūros išvadų. Atsitiktinių imčių tyrime, kuriuo buvo pagrįstas CTC veiksmingumas, dvylika intervencinių bendruomenių gavo visą paketą: mokymus, techninę pagalbą, finansuojamą koordinatorių ir lėšų programoms. Jos sistemą įgyvendino labai tiksliai (Quinby ir kt., 2008), įgyvendino trylika išbandytų programų, labai tiksliai laikydamosi pagrindinių komponentų ir reikalaujamos apimties (Fagan ir kt., 2008), o po ketverių metų vykdė daugiau išbandytų programų ir apėmė daugiau vaikų bei šeimų nei kontrolinės bendruomenės (Fagan ir kt., 2011). Praėjus 20 mėnesių po tyrimo finansavimo pabaigos vienuolika iš dvylikos koalicijų tebeveikė (Gloppen ir kt., 2012). Tai, kaip gerai veikė koalicija, nulėmė, ar jos bendruomenė apskritai pradėjo taikyti mokslu grįstą prevenciją (Shapiro ir kt., 2015).

Naujausi Europos duomenys pasakoja tą pačią istoriją iš kitos pusės. CTC-EFF – Hanoverio medicinos mokyklos vadovaujamas tyrimas – nagrinėjo, ar CTC per kelerius metus pakeičia bendruomenės prevencijos sistemą. Jo stebėjimo laikotarpis visiškai pateko į pandemiją, ir, skirtingai nei JAV tyrime, dalyvaujančiose bendruomenėse nebuvo finansuojamas koordinatorius. Esant tokioms sąlygoms įgyvendinimas pasistūmėjo mažai ir sistemos poveikio dar nebuvo galima parodyti (Röding ir kt., 2026). Autoriai šito aiškiai neskaito įrodymu prieš CTC, o laiko įrodymu, kiek daug priklauso nuo įgyvendinimo sąlygų. Šią išvadą palaiko tų pačių vietovių metaanalizė: dvylikoje suporuotų bendruomenių porų ji nustatė teigiamą bendrą poveikį įrodymais grįstos prevencijos taikymui (g = 0,57) ir didelius skirtumus tarp vietovių, kurių 40,5 % paaiškino vien įgyvendinimo kokybė (von Holt ir kt., 2025; kol kas tik konferencijos tezės). Tai neprieštarauja didesniojo pirminio tyrimo nuliniam rezultatui, o jį paaiškina. Kur įgyvendinimas buvo geras, kažkas pajudėjo. Vidurkiu per visas bendruomenes – ne.

Šiame straipsnyje išdėstyti aštuoni veiksniai, kurie, remiantis dabartiniais įrodymais, lemia, ar CTC įgyvendinimas pasiseks, ar strigs, o pabaigoje pateikiama savitikra, kurią koalicija gali atlikti savarankiškai.

Ką rodo įgyvendinimo tyrimai

Toliau aptariamus veiksnius pagrindžia du tyrimų pluoštai. Pirmasis – JAV įgyvendinimo literatūra, pirmiausia tyrimai, lydėję Community Youth Development Study ir ankstesnį CTC išplėtimą visoje Pensilvanijos valstijoje. Antrasis – CTC-EFF, kuris 2021–2023 m. nagrinėjo 38 Vokietijos CTC bendruomenes ir palyginamąsias bendruomenes ir pateikė pirmuosius reikšmingus Europos duomenis apie įgyvendinimo kokybę (Röding ir kt., 2023).

Iš JAV darbų išsiskiria keturios išvados. Koalicijos, kurios pradėjo būdamos geriau pasirengusios ir gerai veikė viduje, buvo vertinamos kaip veiksmingesnės (Feinberg ir kt., 2004). Tarybos gautos techninės pagalbos apimtis buvo susijusi su tuo, kaip gerai ji veikė laikui bėgant (Feinberg ir kt., 2008b). Pensilvanijoje 90 % koalicijų veikė ir pasibaigus pradiniam trejų metų finansavimo laikotarpiui, o apie dvi trečiąsias tebeveikė praėjus ketveriems metams po šios dotacijos pabaigos, daugelis pritraukė finansavimą, lygų pradiniam arba už jį didesnį (Feinberg ir kt., 2008a). O pačiame tyrime mokslu grįstos prevencijos taikymą bendruomenėje numatė koalicijos pajėgumas ir jos veikla, o ne pats koalicijos buvimas (Shapiro ir kt., 2015).

Iš CTC-EFF su rezultatais ryškiai susijusios dvi pajėgumo dimensijos. Bendruomenėse, kuriose stiprus tarpsektorinis bendradarbiavimas prevencijos srityje, statistiniai šansai taikyti mokslu grįstą prevenciją buvo 26 kartus didesni; bendruomenėse, kuriose stipri bendruomenės galia, suprantama kaip gebėjimas rengti vietos poreikius atitinkančius planus, šansai buvo 19 kartų didesni (Birgel ir kt., 2025). Abu įverčiai grindžiami 38 bendruomenėmis, todėl yra atitinkamai netikslūs; pasikliautinieji intervalai 2025 m. buvo pataisyti ir yra platesni, nei pirmiausia buvo pranešta. Tai sąsajos skerspjūvio duomenyse, o ne įrodytas priežastinis poveikis. Ta pati išlyga taikoma ir susijusiai išvadai: bendruomenėse, turinčiose didelį prevencijos pajėgumą, statistiniai paauglių alkoholio vartojimo šansai buvo maždaug 3,5 karto mažesni (Birgel ir kt., 2023).

Vokietijos vietovėse didžiausią įtaką įgyvendinimo kokybei turėjo penki veiksniai:

• mažiau kliūčių vietos institucijų bendradarbiavimui,
• stipresnė vietos šalininkų, t. y. pagrindinių žmonių, suteikiančių procesui savo autoritetą, parama,
• didesnis bendruomenės pasirengimas,
• gera išorinė parama per mokymus ir techninę pagalbą,
• pakankamas CTC koordinatoriaus darbo valandų skaičius.

Aštuoni veiksniai trumpai

Remiantis šiais tyrimais ir praktine CTC darbo patirtimi, galima išskirti aštuonis sėkmės veiksnius. Sąrašas ir toliau pateikta savitikra atitinka įgyvendinimo rekomendacijas, kurias Hanoverio tyrėjų grupė išvedė iš CTC-EFF (Walter ir kt., 2025).

Pakankami ištekliai koordinavimui

CTC-EFF šiuo klausimu nedviprasmiškas: tinkamai aprūpinta koordinatoriaus pozicija yra lemiama. Duomenys rodo, kad koordinatoriaus pajėgumas ir kompetencija tiesiogiai teigiamai veikia konfliktų koalicijoje vengimą ir įgyvendinimo kokybę. Tai atspindi JAV patirtį, kai tyrime koordinatorius buvo finansuojamas kiekvienoje intervencinėje bendruomenėje, o koordinatoriaus vaidmuo organizuojant koalicijos darbą išsamiai aprašytas įgyvendinimo tyrimuose (Fagan ir kt., 2009a; Arthur ir kt., 2010).

Viena dažniausių praktikos problemų – personalo trūkumas. Daugelis bendruomenių bando vykdyti procesą turėdamos mažiau nei pusę etato, ir tai pasirodė neproduktyvu. Koordinatorius yra pagrindinė dalyvių sąsaja, organizuoja visą procesą ir laiko komunikacijos gijas. Visa tai užima laiko ir reikalauja nuolatinio dėmesio.

Koordinatoriaus pozicijai finansuoti pasiteisino keli finansavimo modeliai, priklausomai nuo jūsų šalies teisinės sistemos:

• bendras finansavimas su sveikatos draudikais ar visuomenės sveikatos fondais, kai prevencijos teisės aktai tai leidžia,
• pozicijos įtvirtinimas esamoje struktūroje, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos arba jaunimo reikalų skyriuje,
• mažoms savivaldybėms – apskrities ar regiono valdžios institucijų parama,
• šaltinių derinimas: savivaldybės biudžetas, projektų dotacijos ir fondų lėšos.

Visur, kur koordinavimui buvo skirta pakankamai išteklių, įgyvendinimo kokybė ir prevencijos rezultatai buvo ryškiai geresni. Pensilvanijos patirtis suteikia ilgesnę perspektyvą: koalicijos, kurios išliko pasibaigus pradinei dotacijai, daugiausia išliko dėl to, kad rado tolesnį finansavimą, lygų pradiniam arba už jį didesnį (Feinberg ir kt., 2008a).

Plati dalyvavimo vietos procese aprėptis

Beveik pusė CTC-EFF apklaustų koalicijų įvairių grupių dalyvavimą įvertino kaip nepakankamą. Mažiausiai dalyvavo tėvai, laisvalaikio ir sporto paslaugų teikėjai, vietos žiniasklaida ir savanoriai, o ilgalaikė sėkmė priklauso būtent nuo šios įvairovės.

Tipiškas pavyzdys tai iliustruoja. Keliose bendruomenėse koordinatoriai norėjo pradėti nuo nedidelio rato ir koaliciją plėsti tik po jaunimo apklausos. Ši strategija tapo kliūtimi, nes gerai atlikti apklausą jau reikėjo platesnio tinklo. Pradinė prielaida, kad kitus partnerius galima pritraukti tik gavus apklausos rezultatus, virto savo priešybe: be plataus dalyvavimo apklausą išsamiai atlikti buvo sunkiau jau pačioje pradžioje. JAV įgyvendinimo literatūra apie tą pačią pamoką pasakoja iš kitos pusės, o visas straipsnis skirtas strategijoms, kaip laimėti ir išlaikyti mokyklas kaip partneres, kai pirmasis kreipimasis nepavyksta (Fagan ir kt., 2009b).

Įvairialypė bendruomenės taryba suteikia lemiamų pranašumų:

• skirtingus profesinius požiūrius į prevenciją,
• prieigą prie skirtingų tikslinių grupių ir aplinkų,
• platesnį išteklių ir kompetencijų spektrą,
• didesnį teisėtumą bendruomenėje,
• gilesnį prevencijos požiūrio įtvirtinimą.

Veiksmingas būdas pritraukti dalyvių iš skirtingų sričių – pradėti nuo asmeninių pokalbių su pagrindiniais kiekvienos srities žmonėmis, kuriuose pristatomas CTC požiūris ir, svarbiausia, išsiaiškinama galima nauda to žmogaus institucijai. Taip sukuriama koalicija, kuri nuo pat pradžių apima mokyklas, darbą su jaunimu, sveikatos apsaugą, policiją, miestų planavimą ir tėvų atstovavimą.

Veiksmingas bendravimas koalicijos viduje

Komandos bendravimo kokybė pasirodė esanti kritinis sėkmės veiksnys. Maždaug pusė Vokietijos bendruomenių savo dabartinį bendravimą įvertino kaip nepakankamą, o tai neigiamai veikė komandos dvasią, konfliktų dažnumą ir galiausiai įgyvendinimo kokybę.

Sėkmingam bendravimui CTC bendruomenėse būdinga:

• nustatytas susitikimų ritmas, pagal kurį galima planuoti,
• aiškūs vaidmenys ir atsakomybės komandoje,
• skaidrus sprendimų ir tolesnių žingsnių dokumentavimas,
• kanalų derinys: gyvai, internetu ir mišriai,
• pagarbi kultūra, rimtai vertinanti skirtingus požiūrius.

Ypač gerai veikia mišrus modelis: kas mėnesį gyvi susitikimai strateginiam darbui, o tarp jų – trumpi internetiniai formatai naujienoms ir koordinavimui. Bendra skaitmeninė darbo erdvė, kurioje saugomi visi svarbūs dokumentai, protokolai ir medžiaga, skatina skaidrumą ir gerokai palengvina naujiems nariams susigaudyti.

Nuo ko pradėti

Aštuoni veiksniai kelia akivaizdų klausimą, nuo ko pradėti. Tyrimai pateikia aiškią orientaciją. Toliau pateiktoje lentelėje siūloma, kuriems veiksniams teikti pirmenybę kiekviename CTC įgyvendinimo etape.

Pastaba dėl šios tvarkos. Tai orientacija, o ne taisyklė. Vietos aplinkybės gali pateisinti kitokius akcentus. Visus aštuonis veiksnius vienija tai, kad jų nereikėtų svarstyti atskirai: jie veikia vienas kitą ir didžiausią poveikį turi kartu.

Koalicijų savitikra

Toliau pateikti kriterijai skirti padėti koalicijai sistemingai įvertinti savo įgyvendinimą. Jie sukurti taip, kad juos būtų galima išnagrinėti be pašalinės pagalbos: eilės tvarka peržiūrėkite penkiolika kriterijų ir prie kiekvieno pažymėkite lygį, kuris arčiausiai jūsų bendruomenės padėties. Vertinimas yra jūsų pačių, geriausia, jei atliekamas kartu koalicijoje.

Ištekliai ir struktūrinis įtvirtinimas

1. Darbo laikas, skiriamas CTC koordinavimui:
   • mažiau nei ketvirtis etato
   • nuo ketvirčio iki mažiau nei pusės
   • nuo pusės iki mažiau nei trijų ketvirčių
   • nuo trijų ketvirčių iki mažiau nei viso etato
   • visas etatas ar daugiau
2. Koordinatoriaus pozicijos finansavimas užtikrintas:
   • mažiau nei vieneriems metams
   • vieniems–dvejiems metams
   • trejiems metams
   • ketveriems–penkeriems metams
   • ilgiau nei penkeriems metams
3. Koordinatorius turi savo biudžetą CTC darbui:
   • ne
   • taip, bet ribotą
   • taip, pakankamą

Dalyvavimas ir koalicijos sudėtis

4. Mūsų koalicijoje yra tiek skirtingų sričių atstovų:
   • vienos ar dviejų sričių
   • trijų ar keturių
   • penkių
   • šešių ar septynių
   • aštuonių ar daugiau
5. Tėvai ir (arba) jauni žmonės dalyvauja CTC procese:
   • visai ne
   • retkarčiais
   • reguliariai, patariamuoju vaidmeniu
   • aktyviai prisideda
   • kaip nuolatiniai koalicijos nariai
6. Vietos sprendimų priėmėjai remia CTC procesą: įvertinkite nuo 1 (visai ne) iki 5 (labai stipriai).

Bendravimas ir bendradarbiavimas

7. Koalicija susitinka:
   • nereguliariai, pagal poreikį
   • kas ketvirtį
   • kas mėnesį
   • kas dvi–tris savaites
   • kas savaitę
8. Tarp susitikimų struktūruotai keičiamasi informacija: įvertinkite nuo 1 (vos vos) iki 5 (labai gerai).
9. Sprendimai, protokolai ir medžiaga prieinami visiems nariams:
   • ne, tik keliems
   • iš dalies arba ne visiškai
   • taip, visiškai

Kompetencija ir parama

10. Komanda naudojasi išorinės CTC paramos organizacijos mokymais ir konsultacijomis:
    • niekada
    • retai
    • retkarčiais
    • dažnai
    • reguliariai ir sistemingai
11. Nariai gerai supranta rizikos veiksnių ir apsauginių veiksnių sąvoką: įvertinkite nuo 1 (vos vos) iki 5 (labai gerai).
12. Komanda gali paaiškinti ir taikyti Catalano ir Hawkinso socialinės raidos modelį: įvertinkite nuo 1 (vos vos) iki 5 (labai gerai).

Viešasis komunikavimas ir įsišaknijimas vietoje

13. Yra CTC darbo komunikavimo bendruomenėje strategija:
    • ne
    • rengiama
    • taip, išsami
14. Prevencijos darbas minimas vietos žiniasklaidoje:
    • niekada
    • retai (kartą ar du per metus)
    • retkarčiais (tris ar keturis kartus per metus)
    • reguliariai (kas mėnesį ar du)
    • dažnai (kas mėnesį ar dažniau)
15. Vietos sprendimų priėmėjai pažįsta ir remia CTC procesą: įvertinkite nuo 1 (vos vos) iki 5 (labai stipriai).

Rezultato aiškinimas. Automatinio balo nėra. Prie kiekvieno kriterijaus pažymėkite lygį, geriausiai apibūdinantį jūsų padėtį, tada pažiūrėkite į visų penkių sričių vaizdą. Kur susikaupia žemesni lygiai? Tokios sankaupos pasako daugiau nei bet kokia suma. Žemiausių lygių kriterijai žymi tolesnių žingsnių pradžią, o aukščiau pateikta lentelė kiekvieną veiksnį susieja su etapu, kuriame jis svarbiausias. Verta, kad keli dalyviai vertintų nepriklausomai: skirtumai tarp jų atsakymų dažnai tiksliau parodo, kur komandoje skiriasi suvokimas. Po šešių–dvylikos mėnesių pratimą pakartokite ir palyginkite su pirmuoju ratu.

Savitikra yra pradžia atidžiau pažvelgti į atskirus veiksnius, o ne nuosprendis. Kur ji atskleidžia silpnybių, galima atlikti tikslingus patobulinimus ir įvertinti juos kitame rate. Kriterijai ir aštuoni veiksniai grindžiami įgyvendinimo rekomendacijomis, kurias Hanoverio medicinos mokykla išvedė iš CTC-EFF (Walter ir kt., 2025).

Žvilgsnis į priekį

Sėkmingas „Communities That Care“ įgyvendinimas neįvyksta savaime. Tam reikia sistemingai atsižvelgti į čia išdėstytus aštuonis veiksnius, o gera žinia ta, kad kiekvieną jų bendruomenė gali paveikti.

Dėl poveikio reikia santūrumo. CTC-EFF per savo stebėjimo laikotarpį nenustatė reikšmingo poveikio sistemos lygmeniu, o elgesio poveikio Europos aplinkoje dar nepavyko įrodyti (Röding ir kt., 2026). Duomenys buvo renkami COVID-19 pandemijos metu, ir įgyvendinimo pažanga CTC bendruomenėse buvo atitinkamai nedidelė; todėl autoriai rekomenduoja ilgesnį stebėjimo laikotarpį, kad būtų galima atsakyti į klausimą dėl sistemos poveikio. JAV tyrimas su finansuojamais koordinatoriais ir penkerių metų parama tebėra etalonas, ką gali pasiekti gerai aprūpintas įgyvendinimas, o Vokietijos tyrimas yra aiškiausias iki šiol įrodymas, kas nutinka, kai tų išteklių trūksta.

Bendruomenėms, pradedančioms ar plėtojančioms CTC, apsimoka pažvelgti į esamus pavyzdžius ir reguliariai keistis patirtimi su kitomis CTC vietovėmis. Tam ir yra organizacijos, teikiančios CTC mokymus ir paramą Europoje. Taikant strateginį požiūrį ir nuosekliai atsižvelgiant į šiuos veiksnius, CTC gali tapti galingu įrankiu vaikų ir jaunų žmonių psichosocialinei sveikatai jūsų bendruomenėje stiprinti.

Literatūra

Arthur, M. W., Hawkins, J. D., Brown, E. C., Briney, J. S., Oesterle, S., & Abbott, R. D. (2010). Implementation of the Communities That Care prevention system by coalitions in the Community Youth Development Study. Journal of Community Psychology, 38(2), 245–258. https://doi.org/10.1002/jcop.20362

Birgel, V., Röding, D., Reder, M., Soellner, R., & Walter, U. (2023). Contextual effects of community capacity as a predictor for adolescent alcohol, tobacco, and illicit drug use: A multi-level analysis. SSM – Population Health, 24, 101521. https://doi.org/10.1016/j.ssmph.2023.101521

Birgel, V., Walter, U., & Röding, D. (2025). Relating community capacity to the adoption of an evidence-based prevention strategy: A community-level analysis. Journal of Public Health, 33(8), 1755–1764. https://doi.org/10.1007/s10389-023-02159-x

Fagan, A. A., Hanson, K., Hawkins, J. D., & Arthur, M. W. (2008). Bridging science to practice: Achieving prevention program implementation fidelity in the Community Youth Development Study. American Journal of Community Psychology, 41(3–4), 235–249. https://doi.org/10.1007/s10464-008-9176-x

Fagan, A. A., Hanson, K., Hawkins, J. D., & Arthur, M. W. (2009a). Translational research in action: Implementation of the Communities That Care prevention system in 12 communities. Journal of Community Psychology, 37(7), 809–829. https://doi.org/10.1002/jcop.20332

Fagan, A. A., Brooke-Weiss, B., Cady, R., & Hawkins, J. D. (2009b). If at first you don’t succeed … keep trying: Strategies to enhance coalition/school partnerships to implement school-based prevention programming. Australian & New Zealand Journal of Criminology, 42(3), 387–405. https://doi.org/10.1375/acri.42.3.387

Fagan, A. A., Arthur, M. W., Hanson, K., Briney, J. S., & Hawkins, J. D. (2011). Effects of Communities That Care on the adoption and implementation fidelity of evidence-based prevention programs in communities: Results from a randomized controlled trial. Prevention Science, 12(3), 223–234. https://doi.org/10.1007/s11121-011-0226-5

Feinberg, M. E., Greenberg, M. T., & Osgood, D. W. (2004). Readiness, functioning, and perceived effectiveness in community prevention coalitions: A study of Communities That Care. American Journal of Community Psychology, 33(3–4), 163–176. https://doi.org/10.1023/b:ajcp.0000027003.75394.2b

Feinberg, M. E., Bontempo, D. E., & Greenberg, M. T. (2008a). Predictors and level of sustainability of community prevention coalitions. American Journal of Preventive Medicine, 34(6), 495–501. https://doi.org/10.1016/j.amepre.2008.01.030

Feinberg, M. E., Ridenour, T. A., & Greenberg, M. T. (2008b). The longitudinal effect of technical assistance dosage on the functioning of Communities That Care prevention boards in Pennsylvania. The Journal of Primary Prevention, 29(2), 145–165. https://doi.org/10.1007/s10935-008-0130-3

Gloppen, K. M., Arthur, M. W., Hawkins, J. D., & Shapiro, V. B. (2012). Sustainability of the Communities That Care prevention system by coalitions participating in the Community Youth Development Study. Journal of Adolescent Health, 51(3), 259–264. https://doi.org/10.1016/j.jadohealth.2011.12.018

Quinby, R. K., Hanson, K., Brooke-Weiss, B., Arthur, M. W., Hawkins, J. D., & Fagan, A. A. (2008). Installing the Communities That Care prevention system: Implementation progress and fidelity in a randomized controlled trial. Journal of Community Psychology, 36(3), 313–332. https://doi.org/10.1002/jcop.20194

Röding, D., Reder, M., Soellner, R., Birgel, V., Stolz, M., Groeger-Roth, F., & Walter, U. (2023). Evaluation des wissenschaftsbasierten kommunalen Präventionssystems Communities That Care: Studiendesign und Baseline-Äquivalenz intermediärer Outcomes [Evaluation of the science-based community prevention system Communities That Care: Study design and baseline equivalence of intermediate outcomes]. Prävention und Gesundheitsförderung, 18(3), 316–326. https://doi.org/10.1007/s11553-022-00972-y

Röding, D., von Holt, I., Decker, L., & Walter, U. (2026). Early effects of Communities That Care on system transformation: A non-randomized community trial in Germany. Prevention Science. https://doi.org/10.1007/s11121-026-01961-9

Shapiro, V. B., Hawkins, J. D., & Oesterle, S. (2015). Building local infrastructure for community adoption of science-based prevention: The role of coalition functioning. Prevention Science, 16(8), 1136–1146. https://doi.org/10.1007/s11121-015-0562-y

von Holt, I., Decker, L., Ünlü, S., Walter, U., & Röding, D. (2025). Factors influencing the effectiveness of Communities That Care in Germany: A meta-analysis. European Journal of Public Health, 35(Suppl. 4), ckaf161.173. https://doi.org/10.1093/eurpub/ckaf161.173

Walter, U., Röding, D., Ünlü, S., Decker, L., & von Holt, I. (2025). Handlungsempfehlungen für die Implementation von Communities That Care [Recommendations for the implementation of Communities That Care]. Hannover Medical School. https://wegweiser-gruene-liste.de/fileadmin/user_upload/wwgl/PDFs/CTC-Handlungsempfehlungen.pdf