Pereiti prie turinio
Nr. 0502 2025Praktika

Pozityvi jaunimo raida: veiksmingas bendruomenių prevencijos ir sveikatos stiprinimo požiūris

Pozityvi jaunimo raida remiasi jaunų žmonių stiprybėmis, o ne problemų vengimu. Toumbourou ir kt. (2023) atseka jos istoriją, plitimą įvairiose šalyse ir augančią įrodymų bazę. Šiame straipsnyje pristatomos penkios pagrindinės sritys, jų pagrindą sudarantis socialinės raidos modelis ir tai, ką tai reiškia bendruomenių prevencijai.

Autorius
Maximilian von Heyden
Paskelbta
· 9 min. skaitymo
Serija
CTC žurnalas
4Turinys
  1. 01Ką rodo pozityvios jaunimo raidos tyrimai
  2. 02Praktinės pasekmės bendruomenių prevencijai ir sveikatos stiprinimui
  3. 03Pozityvi jaunimo raida – kelias pirmyn bendruomenių prevencijai
  4. 04Literatūra

Bendruomenių prevencija ir sveikatos stiprinimas nuolat susiduria su iššūkiu: reikia rasti požiūrių, kurie ne tik užkerta kelią problemoms. Perspektyvią sistemą siūlo (PJR) sąvoka. Skirtingai nuo tradicinės prevencijos, kuri telkiasi į rizikingo elgesio mažinimą, PJR žvelgia į žmogų kaip į visumą, remiasi jaunų žmonių stiprybėmis ir palaiko jų sveiką raidą.

Toumbourou ir kt. (2023) skyriuje išsamiai aprašyta PJR programų istorija, plitimas pasaulyje ir augantis veiksmingumas. Bendruomenių prevencijos praktikams ypač įdomu tai, kaip šios programos plinta tarptautiniu mastu, ir įrodymai, kad jos skatina teigiamus raidos rezultatus ir kartu mažina probleminį elgesį.

Ką rodo pozityvios jaunimo raidos tyrimai

Pagrindinės sąvokos

Tyrimai nustatė 18 pagrindinių sąvokų, apibūdinančių sėkmingas PJR programas. Jos skirstomos į penkias plačias kategorijas:

  1. Kompetencija (socialinė, emocinė, pažintinė, elgesio ir moralinė)
  2. Pasitikėjimas savimi ir gyvenimo kryptis (saviveiksmingumas, apsisprendimas, aiški ir pozityvi tapatybė, tikėjimas ateitimi)
  3. Ryšiai (galimybės prosocialiai dalyvauti, pozityvaus elgesio pripažinimas, ryšių stiprinimas)
  4. Prosocialios normos, nuostatos ir charakteris (prosocialių normų, charakterio stiprybių ir dvasingumo skatinimas)
  5. Prisitaikymas ir atsparumas (pasitenkinimo gyvenimu, pozityvių emocijų ir atsparumo skatinimas)

Tyrimai rodo, kad PJR programos, nukreiptos į kompetenciją, ryšius ir prosocialias normas, nuosekliausiai padeda mažinti probleminį elgesį ir skatinti teigiamus raidos rezultatus.

Penkios pagrindinės pozityvios jaunimo raidos sritys

Kompetencija
  • Socialinė kompetencija (bendravimas, konfliktų sprendimas)
  • Emocinė kompetencija (emocijų reguliavimas, empatija)
  • Pažintinė kompetencija (problemų sprendimas, kūrybiškumas)
  • Elgesio kompetencija (savikontrolė)
  • Moralinė kompetencija (etinis sprendimas)
Pasitikėjimas savimi ir gyvenimo kryptis
  • Saviveiksmingumas (tikėjimas savo gebėjimais)
  • Apsisprendimas (autonomija)
  • Pozityvi tapatybė (savimonė)
  • Tikėjimas ateitimi (tikslai, optimizmas)
  • Savo veiksmų prasmės pojūtis
Ryšiai
  • Galimybės prosocialiai dalyvauti
  • Pozityvaus elgesio pripažinimas
  • Saugūs ryšiai su suaugusiaisiais
  • Pozityvūs santykiai su bendraamžiais
  • Priklausymo bendruomenei jausmas
Prosocialios normos ir charakteris
  • Prosocialių normų skatinimas
  • Charakterio stiprybių skatinimas
  • Dvasingumo skatinimas
  • Atsakomybės jausmas
  • Sąžiningumas ir doroviškumas
Prisitaikymas ir atsparumas
  • Pasitenkinimo gyvenimu skatinimas
  • Pozityvių emocijų skatinimas
  • Atsparumo skatinimas
  • Streso įveikos strategijos
  • Gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių
1 pav. Penkios pagrindinės pozityvios jaunimo raidos sritys – kompetencija, pasitikėjimas savimi ir gyvenimo kryptis, ryšiai, prosocialios normos ir charakteris, prisitaikymas ir atsparumas – su jų sudedamosiomis dalimis. Pagal Toumbourou ir kt. (2023).

Socialinės raidos modelis kaip teorinis pagrindas

(SDM) sudaro teorinį PJR pagrindą (Catalano ir Hawkins, 1996, 2002). Jis aiškina, kaip pozityvi raida skatinama per keturis pagrindinius procesus:

  • suvokiamos galimybės dalyvauti ir bendrauti
  • faktinis dalyvavimo ir bendravimo laipsnis
  • įgūdžiai dalyvauti toje veikloje
  • iš tos sąveikos suvokiamas pastiprinimas

Kai šie procesai yra nuoseklūs, tarp individo ir jį socializuojančio tinklo susiformuoja socialinis ryšys, o šis ryšys savo ruožtu skatina perimti tinklo normas ir vertybes. Esminis dalykas: tie patys procesai gali skatinti prosocialų arba antisocialų elgesį – priklausomai nuo to, kurios normos ir vertybės vyrauja atitinkamame tinkle.

PJR loginis modelis: kaip pozityvi jaunimo raida veda prie teigiamų rezultatų

PJR programos
  • Kompetencijos ugdymas
  • Saviveiksmingumo skatinimas
  • Jaunų žmonių įgalinimas
  • Ryšių stiprinimas
  • Palaikančios aplinkos kūrimas
Artimieji tarpininkai
  • Žinios, įgūdžiai ir kompetencija
  • Galimybės dalyvauti
  • Saugumas ir parama bendruomenėje
  • Sveiki santykiai
  • Pozityvios normos ir vertybės
Elgesio pokytis
  • Mažesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas
  • Aktyvesnis dalyvavimas šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje
  • Mažiau smurtinio elgesio
  • Mažiau rizikingo seksualinio elgesio
  • Dažnesnis paslaugų naudojimas
Teigiami rezultatai
  • Geresnė psichinė ir fizinė sveikata
  • Geresni švietimo ir užimtumo rezultatai
  • Saugesnės bendruomenės
  • Įtraukesnė ir teisingesnė visuomenė
2 pav. PJR loginis modelis. Kaip pozityvios jaunimo raidos programos per artimuosius tarpininkus ir elgesio pokytį veda prie teigiamų raidos rezultatų. Pagal Catalano ir kt. (2019).

Pasauliniai PJR programų įrodymai

Tyrimai rodo, kad PJR programos veikia tarptautiniu mastu. Skirtingų šalių ir kultūrinių kontekstų tyrimai patvirtina, kad PJR sąvokas galima taikyti visame pasaulyje ir kad jos gali duoti teigiamų rezultatų.

Socialinę ir emocinę kompetenciją ugdanti programa PATHS (Promoting Alternative Thinking Strategies) pasirodė esanti veiksminga Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje (Humphrey ir kt., 2016; Malti ir kt., 2012; Arda ir Ocak, 2012). Italijoje programa Life Skills Training teigiamai paveikė socialinę kompetenciją ir normas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, o tai ėjo koja kojon su mažesniu vartojimu (Velasco ir kt., 2017).

Taikant CTC modelį Australijoje, gerokai pagerėjo, sumažėjo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir antisocialus elgesys, taip pat sumažėjo policijos užregistruotų jaunimo nusikaltimų ir smurtinių nusikaltimų (Toumbourou ir kt., 2019; Rowland ir kt., 2021).

Praktinės pasekmės bendruomenių prevencijai ir sveikatos stiprinimui

Veiksmingų PJR programų bruožai

Kiekvienas, įgyvendinantis PJR programas bendruomenių prevencijoje, turėtų turėti omenyje šiuos rezultatus:

  • Trukmė ir intensyvumas. Veiksmingos programos vyksta ilgesnį laiką, paprastai devynis mėnesius ar ilgiau.
  • Įgyvendinimo kokybė. Lemiama yra vykdymo kokybė ir nuoseklumas. Padeda profesionali programų kūrėjų parama ir konsultavimas.
  • Tikslinės grupės. PJR programos turėtų būti įtraukios ir tikslingai pasiekti pažeidžiamus jaunus žmones, pavyzdžiui, seksualines mažumas ar jaunuolius su negalia.
  • Kultūrinis pritaikymas. Įgyvendinant kitur sukurtas programas svarbus kultūrinis pritaikymas, neprarandant pagrindinių komponentų.

Įgyvendinimas sistemos lygmeniu

Bendruomenių praktikai ypač aktualūs sistemos lygmens požiūriai, tokie kaip CTC modelis. CTC siūlo struktūruotą sistemą vietos rizikos ir apsauginiams veiksniams nustatyti ir įrodymais grįstoms programoms tikslingai įgyvendinti.

Tyrimai – visų pirma atsitiktinių imčių, ilgalaikis JAV tyrimas  – rodo, kad CTC turi reikšmingą poveikį daugeliui rezultatų:

  • mažesnis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir antisocialus elgesys
  • geresni švietimo rezultatai
  • didelė ekonominė grąža (12,88 JAV dolerio už kiekvieną investuotą dolerį tyrime CYDS; Kuklinski ir kt., 2021)

Bendruomenių prevencijai ir sveikatos stiprinimui CTC siūlo perspektyvų modelį koordinuotai įgyvendinti PJR požiūrius. Įrodymų puslapyje išdėstyti rezultatai, įskaitant atsargesnius Europos vertinimus.

Indėlis siekiant darnaus vystymosi tikslų

PJR programos gali realiai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, ypač šiose srityse:

  • 3 DVT – Gera sveikata ir gerovė: užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti gerovę visiems visais amžiaus tarpsniais.
  • 4 DVT – Kokybiškas išsilavinimas: užtikrinti įtraukų ir lygiateisį kokybišką išsilavinimą ir skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems.
  • 5 DVT – Lyčių lygybė: pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites.
  • 8 DVT – Deramas darbas ir ekonomikos augimas: skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, visišką ir produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems.

Tai atveria bendruomenių prevencijos ir sveikatos stiprinimo praktikams galimybių susieti savo darbą su platesniais visuomenės tikslais ir pritraukti papildomą paramą.

Pozityvi jaunimo raida – kelias pirmyn bendruomenių prevencijai

Pozityvios jaunimo raidos tyrimai pateikia įtikinamų šio požiūrio veiksmingumo prevencijoje ir sveikatos stiprinime įrodymų. Jo plitimas pasaulyje ir augantis empirinių įrodymų kiekis pabrėžia PJR programų potencialą skatinti teigiamus raidos rezultatus ir mažinti probleminį elgesį.

Bendruomenių prevencijos ir sveikatos stiprinimo praktikams PJR požiūris yra vertinga sistema. Telkiantis į jaunų žmonių stiprybes ir kuriant palaikančią aplinką, galima pasiekti ilgalaikių teigiamų pokyčių.

Praktikams verta apsvarstyti:

  • pagrindinių PJR sąvokų integravimą į esamas programas
  • sistemos lygmens požiūrių, tokių kaip CTC, naudojimą
  • įrodymais grįstų programų pritaikymo vietos sąlygoms užtikrinimą
  • PJR požiūrių susiejimą su platesniais vystymosi tikslais

PJR požiūrių integravimas į bendruomenių prevenciją ir sveikatos stiprinimą yra perspektyvi strategija, tvariai remianti jaunų žmonių sveikatą ir gerovę ir kartu mažinanti problemas visai visuomenei.

Literatūra

Arda, T. B., & Ocak, Ş. (2012). Social competence and promoting alternative thinking strategies–PATHS preschool curriculum. Educational Sciences: Theory & Practice, 12(4), 2691–2698.

Alvarado, G., Kapungu, C., Moss, C., Plaut, D., Reavley, N., & Skinner, M. (2017). A systematic review of positive youth development programs in low-and middle-income countries. YouthPower Learning, Making Cents International.

Bonell, C., Dickson, K., Hinds, K., Melendez-Torres, G. J., Stansfield, C., Fletcher, A., Thomas, J., Lester, K., Oliver, E., Murphy, S., & Campbell, R. (2016). The effects of positive youth development interventions on substance use, violence and inequalities: Systematic review of theories of change, processes and outcomes. Public Health Research, 4(5). https://doi.org/10.3310/phr04050

Catalano, R. F., & Hawkins, J. D. (1996). The social development model: A theory of antisocial behavior. In J. D. Hawkins (Ed.), Delinquency and crime: Current theories (pp. 149–197). Cambridge University Press.

Catalano, R. F., & Hawkins, J. D. (2002). Response from authors to comments on “Positive Youth Development in the United States: Research findings on evaluations of positive youth development programs”. Prevention and Treatment, 5(1), Article 20. https://doi.org/10.1037/1522-3736.5.1.520r

Catalano, R. F., Skinner, M. L., Alvarado, G., Kapungu, C., Reavley, N., Patton, G. C., Jessee, C., Plaut, D., Moss, C., Bennett, K., Sawyer, S., Sebany, M., Sexton, M., Olenik, C., & Petroni, S. (2019). Positive youth development programs in low- and middle-income countries: A conceptual framework and systematic review of efficacy. Journal of Adolescent Health, 65(1), 15–31. https://doi.org/10.1016/j.jadohealth.2019.01.024

Humphrey, N., Barlow, A., Wigelsworth, M., Lendrum, A., Pert, K., Joyce, C., Lawrence, W., Squires, G., Woods, K., Rachal, C., & Turner, A. (2016). A cluster randomized controlled trial of the Promoting Alternative Thinking Strategies (PATHS) curriculum. Journal of School Psychology, 58, 73–89. https://doi.org/10.1016/j.jsp.2016.07.002

Kuklinski, M. R., Oesterle, S., Briney, J. S., & Hawkins, J. D. (2021). Long-term impacts and benefit-cost analysis of the Communities That Care prevention system at age 23, 12 years after baseline. Prevention Science, 22(4), 452–463. https://doi.org/10.1007/s11121-021-01218-7

Malti, T., Ribeaud, D., & Eisner, M. (2012). Effectiveness of a universal school-based social competence program: The role of child characteristics and economic factors. International Journal of Conflict and Violence, 6(2), 249–259. https://doi.org/10.4119/ijcv-2916

Rowland, B., Jonkman, H., Steketee, M., Solomon, R. J., Solomon, S., & Toumbourou, J. W. (2021). A cross-national comparison of the development of adolescent problem behavior: A 1-year longitudinal study in India, the Netherlands, the USA, and Australia. Prevention Science, 22(1), 62–72. https://doi.org/10.1007/s11121-019-01007-3

Toumbourou, J. W. (2016). Beneficial action within altruistic and prosocial behavior. Review of General Psychology, 20(3), 245–258. https://doi.org/10.1037/gpr0000081

Toumbourou, J. W., Rowland, B., Williams, J., Smith, R., & Patton, G. C. (2019). Community intervention to prevent adolescent health behavior problems: Evaluation of Communities That Care in Australia. Health Psychology, 38(6), 536–544. https://doi.org/10.1037/hea0000735

Toumbourou, J. W., Skinner, M. L., Kapungu, C., Olsson, C. A., Westrupp, E., & Catalano, R. F. (2023). Positive Youth Development Programs: History in the United States, Global Expansion, Growing Efficacy, and Links to Moral and Character Education. In L. Nucci, D. Narvaez, & T. Krettenauer (Eds.), Handbook of moral and character education (pp. 419–432). Taylor & Francis Group.

Velasco, V., Griffin, K. W., Botvin, G. J., Celata, C., Velasco, V., Antichi, M., & Gruppo LST Lombardia. (2017). Preventing adolescent substance use through an evidence-based program: Effects of the Italian adaptation of Life Skills Training. Prevention Science, 18(4), 394–405. https://doi.org/10.1007/s11121-017-0776-2

Pabaiga
Susiję straipsniai
Maximilian von Heyden

Vietovė ar įstaiga? Kur turėtų būti įtvirtinti prevencijos duomenys

Ar parama skiriama vietovei, ar atskirai mokyklai ar darželiui, lemia, kaip tiksliai ji pasiekia adresatą ir ar įstaiga atpažįsta save skaičiuose. Tai projektavimo klausimas kiekvienai duomenimis grįstai prevencijai, įskaitant „Communities That Care“.

Skaityti daugiau
Maximilian von Heyden

Tikėjimas, dvasia ir prevencija: kas iš tikrųjų saugo jaunimą – religija, dvasingumas ar už jų slypintys mechanizmai?

Tyrimų apie religiją kaip apsauginį veiksnį yra daug, ir jie sudėtingesni, nei atrodo. Metaanalizės rodo nuoseklią sąsają tarp religingumo ir mažesnio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Tačiau sąvokų susiliejimas, matavimo problemos ir akli taškai veda prie kitokios išvados: saugo ne „religija“ ar „dvasingumas“, o už jų slypintys psichosocialiniai mechanizmai – savireguliacija, socialinė integracija, moralinė orientacija – ir jie neapsiriboja religine aplinka.

Skaityti daugiau