Trumpai
- CTC yra viena geriausiai įvertintų bendruomeninių prevencijos sistemų pasaulyje. Pagrindiniai jos įrodymai gaunami iš bendruomenių atsitiktinių imčių tyrimo , kuriame 24 mažuose miesteliuose nuo penktos klasės iki pilnametystės buvo stebimi 4 407 mokiniai, o iki vidurinės mokyklos pabaigos tyrime išliko 92,5 % jų (Hawkins ir kt., 2009, 2014).
- Poveikis tikras ir specifinis. CTC ilgam atideda arba užkerta kelią pirmam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir pirmiesiems žingsniams link delinkventinio elgesio. Ji nuosekliai nesumažina to, kiek jaunuolių vėlyvoje paauglystėje šiuo metu vartoja, o jos poveikis apsauginiams veiksniams apsiriboja kai kuriomis gyvenimo sritimis (Hawkins ir kt., 2014; Kim ir kt., 2014).
- Mechanizmas patikrintas, o ne tik prisiimtas. Elgesio poveikis visiškai priklauso nuo to, ar bendruomenė priėmė mokslu grįstą prevencijos metodą, o šis pokytis išliko ir pasibaigus tyrimo finansavimui (Brown ir kt., 2013; Rhew ir kt., 2013).
- Replikacija už JAV ribų yra nevienareikšmė. Australijoje nustatytas staigesnis paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažėjimas ir teigiama ekonominė grąža; Nyderlandų rezultatų tyrimas elgesio poveikio pakartoti negalėjo; Vokietijos tyrimas kol kas pateikė sistemos lygmens rezultatus, kurie labai priklauso nuo to, kaip gerai bendruomenė įgyvendino programą (Toumbourou ir kt., 2019; Jonkman ir kt., 2015; Röding ir kt., 2026).
- Naujausia nepriklausoma apžvalga yra atsargi. 2025 m. Youth Endowment Fund apibendrino 41 efekto dydį iš 13 publikacijų ir nustatė bendrą santykinę riziką 0,93 visuose smurto ir nusikalstamo elgesio rezultatuose, o pasikliautinasis intervalas kerta vienetą; metodas įvertintas kaip turintis mažą poveikį ir labai mažą patikimumą. Nė vienas apibendrintų tyrimų nebuvo atliktas Jungtinėje Karalystėje. Manome, kad tinkamas atsakas į šią išvadą yra daugiau, o ne mažiau Europos įrodymų.
Kodėl prevencijos sistemas sunku vertinti ir kodėl CTC vis dėlto buvo įvertinta
„Communities That Care“ nėra programa. Tai būdas bendruomenei nuspręsti, ką daryti: rinkti duomenis apie ir , formuojančius jaunų žmonių gyvenimą, pasirinkti labiausiai vietoje padidėjusius, parinkti juos veikiančias išbandytas programas, gerai jas įgyvendinti ir vėl matuoti. Atskirą tėvystės kursą galima įvertinti palyginus šeimas, kurios jį išklausė, su šeimomis, kurios jo neišklausė. Sprendimų priėmimo sistemą galima įvertinti tik lyginant bendruomenes keletą metų, su visu triukšmu, kurį bendruomenės sukuria.
Europos diskusijose apie bendruomenines prevencijos strategijas kartais teigiama, kad tokių intervencijų – daugiametių, daugiasektorių ir pritaikytų kiekvienai vietovei – apskritai neįmanoma vertinti kontroliuojamaisiais tyrimo planais. Šis argumentas nusipelno tiesaus atsakymo. Pirma, būtent tokia intervencija buvo įvertinta bendruomenių atsitiktinių imčių planu, išilgine kohorta ir pakartotinėmis tarpininkavimo analizėmis: tai ir yra Community Youth Development Study (Hawkins ir kt., 2009, 2014). Antra, vertinimo metodologija du dešimtmečius kūrė priemonių rinkinį sudėtingoms visuomenės sveikatos intervencijoms – nuo Medicinos tyrimų tarybos (Medical Research Council) sudėtingų intervencijų sistemos iki realistinio vertinimo ir proceso vertinimų sisteminiu požiūriu (McGill ir kt., 2020). Sudėtingumas nėra metodologinis likimas. Tai reikalavimas tyrimo planui ir finansavimui. Kai teiginys, kad kažko neįmanoma įvertinti, sustingsta į principą, jis saugo intervenciją nuo patikros, užuot plėtęs žinias apie ją.
Teorija, kuri buvo patikrinta
CTC remiasi dviem modeliais, kurie priklauso vienas kitam. , kurį suformulavo Richard F. Catalano ir J. David Hawkins (1996), integruoja kontrolės teoriją, socialinio mokymosi teoriją ir diferencijuotos asociacijos teoriją į raidos elgesio paaiškinimą. Pagrindinis teiginys paprastas: jauni žmonės formuoja ryšius su žmonėmis ir institucijomis, kurie suteikia jiems galimybių prasmingai dalyvauti, įgūdžių tomis galimybėmis pasinaudoti ir pripažinimą už tai. Ryšys lemia tos grupės normų priėmimą. Tas pats mechanizmas palaikančioje aplinkoje sukuria prosocialų ryšį, o probleminėje – antisocialų.
Socialinės raidos strategija yra praktinė modelio forma: sukurti galimybių prosocialiam dalyvavimui kiekvienoje jauno žmogaus gyvenimo srityje, išmokyti įgūdžių joms panaudoti, suteikti savalaikį ir sąžiningą pripažinimą ir visa tai sujungti aiškiais, sveikatą skatinančiais lūkesčiais ir patikimais santykiais (Hawkins ir kt., 2002; Fagan ir kt., 2019). Tai tiltas tarp abstraktaus modelio ir konkretaus vietos koalicijos darbo.
Šia teorija pagrįsta sistema vyksta penkiais etapais: pradžia, koalicijos organizavimas, bendruomenės profilio rengimas pagal CTC jaunimo apklausą, veiksmų plano sudarymas apie nedidelį skaičių prioritetinių veiksnių ir išbandytų programų, ir šio plano įgyvendinimas bei vertinimas dvejų–penkerių metų ciklu. Sistema išsamiai aprašyta kitur šioje svetainėje; čia svarbu tai, kad duomenų rinkimas, programų atranka ir vertinimas yra susieti į vieną kilpą. Būtent šią kilpą tyrimas ir išbandė.
Community Youth Development Study: planas
Tyrimas prasidėjo 2003 m. 24 mažuose miesteliuose septyniose JAV valstijose: Kolorade, Ilinojuje, Kanzase, Mene, Oregone, Jutoje ir Vašingtone. Kiekvienoje valstijoje miesteliai buvo suporuoti pagal dydį, skurdą, etninę sudėtį ir nusikalstamumą, o vienas kiekvienos poros miestelis monetos metimu buvo paskirtas CTC grupei (Hawkins ir kt., 2009, 2012). Dvylika intervencijos bendruomenių gavo mokymus, techninę pagalbą, finansuojamą koordinatorių ir lėšų programoms visus penkerius intervencijos laikotarpio metus. Išilginė 4 407 penktokų kohorta buvo apklausiama kasmet nuo 2004 iki 2011 m., o dvyliktoje klasėje tyrime tebebuvo 92,5 % jų (Hawkins ir kt., 2014). Miesteliai buvo maži, nė vienas nedidesnis nei maždaug 50 000 gyventojų, kaimo arba priemiesčio pobūdžio. Šis faktas bus svarbus vėliau.
Ką tyrimas nustatė, iš eilės
Ankstyvieji metai iki aštuntos klasės. Poveikis tiksliniams rizikos veiksniams ir delinkventinio elgesio pradžiai buvo matomas jau tarp penktos ir septintos klasės (Hawkins ir kt., 2008). Iki aštuntos klasės pirmo alkoholio, cigarečių ir bedūmio tabako vartojimo bei pirmų delinkventinių veikų naujų atvejų dažnis CTC bendruomenėse buvo reikšmingai mažesnis nei kontrolinėse bendruomenėse. Kai kurių medžiagų 30 dienų ir delinkventinis elgesys per pastaruosius metus taip pat buvo mažesni (Hawkins ir kt., 2009).
Dešimta klasė, praėjus vieniems metams po intervencijos laikotarpio pabaigos. Tiksliniai rizikos veiksniai CTC bendruomenėse augo lėčiau ir išliko reikšmingai mažesni. Dabartinis cigarečių rūkymas ir delinkventinis elgesys bei smurtas per pastaruosius metus sumažėjo (Hawkins ir kt., 2012).
Dvyliktoji klasė, praėjus trejiems metams. Čia vaizdas pasikeitė. CTC bendruomenių mokiniai reikšmingai dažniau niekada nebuvo vartoję jokių narkotikų (santykinė rizika 1,32, 95 % pasikliautinasis intervalas 1,06–1,63), niekada negėrę alkoholio (1,31; 1,09–1,58), niekada nerūkę (1,13; 1,01–1,27) ir niekada nebuvo padarę delinkventinės veikos (1,18; 1,03–1,36), o rečiau yra buvę smurtiniai (0,86; 0,76–0,98). Tačiau per pastaruosius metus ir per pastarąjį mėnesį dabartinio vartojimo ar elgesio paplitimo reikšmingų skirtumų nebebuvo (Hawkins ir kt., 2014). CTC ilgam pakeičia pradžią. Ji nebūtinai išlygina lygius vėlyvoje paauglystėje.
Į pilnametystę. Sulaukę 21 metų, jauni suaugusieji iš CTC miestelių 49 % dažniau išliko abstinentai nuo vadinamųjų įvadinių narkotikų, 18 % dažniau visiškai išvengė antisocialaus elgesio, o jų smurto per visą gyvenimą atvejų dažnis buvo 11 % mažesnis; ilgalaikė abstinencija nuo tabako buvo didesnė tarp jaunų vyrų (Oesterle ir kt., 2018). Sulaukę 23 metų, praėjus dvylikai metų nuo pradinio matavimo, jie 20 % dažniau turėjo universitetinį išsilavinimą, o sąnaudų ir naudos analizė grąžą įvertino 12,88 JAV dolerio už kiekvieną investuotą dolerį, taikant konservatyvias prielaidas ir tik pagrindinius rezultatus (Kuklinski ir kt., 2021). Ankstesnė analizė jau buvo nustačiusi, kad nauda viršijo sąnaudas iki vidurinės mokyklos pabaigos (Kuklinski ir kt., 2015). 2023 m. tos pačios kohortos analizė parodė, kad CTC bendruomenėse paauglystėje rečiau nešiotasi šaunamųjų ginklų (Rowhani-Rahbar ir kt., 2023).
Anapus elgesio: mechanizmas, sistemos kaita, tvarumas
- Mechanizmas. Bendruomenės lygmens poveikį jaunimo rezultatams visiškai tarpininkavo mokslu grįsto prevencijos metodo priėmimas, o tai yra empirinis modelio logikos patikrinimas, o ne jos pakartojimas (Brown ir kt., 2013).
- Sistemos pertvarka. Praėjus ketveriems su puse metų nuo įgyvendinimo pradžios, CTC bendruomenių pagrindiniai vietos lyderiai pranešė apie reikšmingai didesnį mokslu grįsto metodo priėmimą nei jų kolegos kontrolinėse bendruomenėse (Brown ir kt., 2011). Po šešerių metų bendruomenės normos, nukreiptos prieš paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, buvo ilgam stipresnės (Rhew ir kt., 2013).
- Struktūrų tvarumas. Praėjus dvidešimčiai mėnesių po tyrimo finansavimo pabaigos, vienuolika iš dvylikos CTC koalicijų tebeegzistavo ir įvykdė gerokai daugiau sistemos proceso reikalavimų nei palyginamosios grupės (Gloppen ir kt., 2012). Praėjus pusantrų metų po finansavimo pabaigos, mokslu grįstos prevencijos priėmimas CTC bendruomenėse tebebuvo reikšmingai didesnis (Rhew ir kt., 2013).
- Apsauginiai veiksniai. Poveikis apsauginiams veiksniams buvo išmatuojamas aštuntoje klasėje bendruomenės, mokyklos ir bendraamžių bei individo srityse, bet ne šeimos srityje (Kim ir kt., 2014). Iki dešimtos klasės, praėjus metams po intervencijos laikotarpio, poveikis visose srityse nebebuvo nuosekliai matomas, nors skirtingas poveikis pagal lytį ir pradinę riziką išliko (Kim ir kt., 2015).
- Lytis. Sulaukus 19 metų, poveikis per visą gyvenimą buvo aiškesnis jauniems vyrams nei jaunoms moterims (Oesterle ir kt., 2015).
Sąžiningas tyrimo skaitymas
Community Youth Development Study atitinka aukščiausius prevencijos mokslo standartus: bendruomenių atsitiktinių imčių planą, ilgą stebėjimo laikotarpį, labai aukštą dalyvių išlaikymą, patvirtintas skales ir pakartotines tarpininkavimo analizes. Vis dėlto jo poveikis yra specifinis: stiprus atidedant ar užkertant kelią pirmam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir pirmoms delinkventinėms veikoms, mažiau aiškus dėl dabartinio paplitimo vėlyvoje paauglystėje ir apsiribojantis tam tikromis sritimis, kai kalbama apie apsauginius veiksnius.
Jis taip pat priklauso nuo konteksto. Tyrimas vyko mažuose JAV miesteliuose, su kaimo ir priemiesčių struktūra. Nieko jame neleidžia tiesiogiai daryti išvadų apie didelius miestus. Pirmieji įrodymai iš didelės miesto aplinkos, kurioje našta didelė, atsirado tik 2024 m., iš nerandomizuoto CTC vertinimo Čikagos Greater Bronzeville bendruomenėje, kuris nustatė sunkių sumušimų ir plėšimų sumažėjimą, palyginti su panašiomis Čikagos gyvenamosiomis vietovėmis (Gorman-Smith ir kt., 2024). Tai teikia vilčių, tačiau tai tėra vienas tyrimas, kurio planas silpnesnis nei atsitiktinių imčių tyrimo.
Reikia įvardyti vieną klaidingą supratimą. Kadangi dauguma išmatuotų poveikių atsirado dėl išbandytų programų, taikytų dešimt–keturiolikmečiams, CTC kartais sumenkinama iki mokyklinių programų logikos. Tai per siaura. CTC suvokia save kaip bendruomenės koordinavimo ir sprendimų priėmimo sistemą (Hawkins ir kt., 2002; Fagan ir kt., 2019). Eisenberg ir Raghavan (2024) tai išsako sodininko kalba: atskiros programos yra sėkla, o CTC yra dirva, be kurios sėkla neprigyja. Jaunimo apklausa suteikia jaunimo tarnyboms, mokykloms, visuomenės sveikatos įstaigoms, policijai, savanoriškoms organizacijoms ir vietos politikai vieną bendrą padėties vaizdą ir vieną bendrą kalbą veikti per sektorių ribas.
Replikacija už Jungtinių Valstijų ribų
Australija. CTC Viktorijoje įgyvendinama nuo 2001 m. Išilginė analizė palygino keturias bendruomenes, užbaigusias CTC procesą, su 104 kitomis vietovėmis, naudodama 41 328 paauglių apklausas, surinktas 1999–2015 m., ir nustatė reikšmingai staigesnį kasmetinį alkoholio, tabako ir kanapių vartojimo per visą gyvenimą bei antisocialaus elgesio per pastaruosius metus mažėjimą CTC vietovėse (Toumbourou ir kt., 2019). Vėlesnės analizės parodė poveikį savivaldybių jaunimo nusikalstamumo rodikliams 2010–2019 m. (Rowland ir kt., 2022) ir ligoninėse gydomiems vaikų bei paauglių sužalojimams (Berecki-Gisolf ir kt., 2020). Šio nerandomizuoto koalicijos tyrimo naudos ir sąnaudų analizė grąžą įvertino 2,60 Australijos dolerio už kiekvieną investuotą dolerį, o 93 % naudos gauta iš išvengto nusikalstamumo ir smurto; intervencija kainavo maždaug tris dolerius vienam jaunuoliui per metus ir grąžino maždaug aštuonis (Abimanyi-Ochom ir kt., 2024). Australijos rezultatai yra tendencijų lygmens, gauti silpnesniu planu nei JAV tyrimas, ir rodo ta pačia kryptimi. Jie išsamiau nagrinėjami atskirame straipsnyje.
Nyderlandai. CTC buvo pradėta taikyti 1990-ųjų pabaigoje Josine Junger-Tas iniciatyva ir kvazieksperimentiškai įvertinta penkiose vietovėse (Steketee ir kt., 2013). 2008–2011 m. aprėpęs rezultatų tyrimas nepakartojo JAV išmatuoto poveikio paauglių probleminiam elgesiui. Jo autoriai tai daugiausia aiškina plano apribojimais (Jonkman ir kt., 2015), o gerokai trumpesnis tuo metu šalyje turimas išbandytų programų sąrašas apibūdinamas kaip papildomas įgyvendinimo apribojimas (Steketee ir kt., 2013). Rizikos ir apsauginių veiksnių lygmeniu, priešingai, tie patys veiksniai prognozavo paauglių probleminį elgesį abiejose šalyse (Oesterle ir kt., 2012). CTC diagnostinė logika perkeliama. Bet kurio konkretaus programų pasirinkimo veiksmingumą reikia įrodyti kiekvienoje šalyje.
Vokietija. CTC-EFF – Hanoverio medicinos mokyklos (Medizinische Hochschule Hannover) vadovaujamas nerandomizuotas bendruomenių tyrimas – lygino CTC bendruomenes su suderintomis palyginamosiomis bendruomenėmis (Röding ir kt., 2021). Jo stebėjimo langas visiškai pateko į pandemijos metus, ir, skirtingai nei JAV tyrime, dalyvaujančiose bendruomenėse nebuvo finansuojamas koordinatorius. Esant šioms sąlygoms įgyvendinimas padarė mažai pažangos ir vidutinio poveikio vietos prevencijos sistemai kol kas parodyti nepavyko (Röding ir kt., 2026). Metaanalizė, apėmusi dvylika suderintų bendruomenių porų, nustatė teigiamą bendrą poveikį įrodymais grįstos prevencijos priėmimui (g = 0,57) kartu su dideliais skirtumais tarp vietų, kurių 40,5 % vien paaiškino įgyvendinimo kokybė (von Holt ir kt., 2025; kol kas – konferencijos tezės). Elgesio rezultatai dar nepaskelbti. Tai, ką Vokietijos tyrimas kol kas parodė, yra tai, kiek daug priklauso nuo įgyvendinimo, o tai yra atskiro straipsnio tema.
Jungtinė Karalystė. „Communities that Care UK“ 1998–2008 m. dirbo daugiau nei šešiasdešimtyje vietų; maždaug trisdešimt jų vykdė CTC procesą, likusios užsakė tik jaunimo apklausą. Veikla nutraukta 2009 m. Trijų demonstracinių vietų vertinimas parodė, kad dvi iš jų neįgyvendino modelio taip, kaip numatyta; trečioji, kuri įgyvendino, rodė žadančius rezultatus (Crow ir kt., 2004). Programa baigėsi kartu su finansavimu. Nuo to laiko Jungtinė Karalystė nėra atlikusi jokio CTC rezultatų tyrimo.
2025 m. Youth Endowment Fund apžvalga
2025 m. lapkritį Youth Endowment Fund, kuris teikia patarimus dėl smurto prevencijos Anglijoje ir Velse, savo Toolkit paskelbė CTC apžvalgą (Youth Endowment Fund, 2025). Jos metaanalizė, apėmusi 41 efekto dydį iš 13 publikacijų, nustatė bendrą santykinę riziką 0,93 visuose smurto ir nusikalstamo elgesio rezultatuose, kai 95 % pasikliautinasis intervalas yra nuo 0,84 iki 1,02, o tai nėra statistiškai reikšminga, ir didelis tyrimų nevienalytiškumas. Fondas metodą įvertino kaip turintį mažą poveikį, labai mažą patikimumą ir didelę kainą, ir patarė užsakovams nefinansuoti ir neplėsti naujų CTC programų, kol tolesni tyrimai neparodys, kad metodą galima veiksmingai įgyvendinti Jungtinės Karalystės kontekste.
Apie šią išvadą verta žinoti du dalykus. Pirma, nė vienas apžvalgos apibendrintas tyrimas nebuvo iš Jungtinės Karalystės; abejonė susijusi su įgyvendinamumu aplinkoje, kur CTC nevyko nuo 2009 m. ir paskutinį kartą buvo vertinta 2000-ųjų viduryje, o ne su modeliu. Antra, vien smurto įvertis – maždaug 10 % mažiau smurto (santykinė rizika 0,87, 95 % PI 0,75–1,01) – rodo ta pačia kryptimi kaip ir kiekvienas šiame puslapyje aprašytas tyrimas; to, kad poveikis patikimai skiriasi nuo nulio, apžvalga, remdamasi turimais tyrimais, nustatyti negalėjo. Tai pagrįstas iššūkis. Įrodymų puslapyje ir atskirame straipsnyje jis aptariamas išsamiai.
Apribojimai ir atviri klausimai
Su visa pagarba esamiems įrodymams, jų ribas reikia pasakyti aiškiai:
- Tyrimas metodologiškai stiprus, bet susietas su savo kontekstu – maži JAV miesteliai ir rezultatai, sutelkti į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir delinkventinį elgesį; jis nerodo nuoseklaus poveikio dabartiniam paplitimui vėlyvoje paauglystėje ar šeimos apsauginiams veiksniams (Hawkins ir kt., 2014; Kim ir kt., 2014).
- Tarptautinė replikacija nevienareikšmė: teigiami tendencijų rezultatai iš Australijos stovi greta nulinio rezultato Nyderlandų rezultatų tyrime, o tai pabrėžia, kiek daug priklauso nuo tinkamų, vietoje prieinamų programų (Toumbourou ir kt., 2019; Jonkman ir kt., 2015).
- CTC poveikio ilgaamžiškumas priklauso nuo tolesnių mokymų ir finansavimo (Rhew ir kt., 2013; Gloppen ir kt., 2012).
- Naujausia nepriklausoma apžvalga poveikį smurtui vertina kaip neapibrėžtą, o priežastis – tyrimų trūkumas aplinkoje, kuri jai rūpi.
Tyrimų reikia visų pirma dėl CTC veiksmingumo dideliuose miestuose ir socialiai bei kalbiškai įvairiose gyvenamosiose vietovėse, kur Čikagos tyrimas yra pirmas duomenų taškas, o ne atsakymas; dėl elgesio rezultatų Europos įgyvendinimuose, kuriuos generuoja Vokietija, o Švedija, Estija ir Airija ruošiasi, o Kroatija kuria tam apklausos infrastruktūrą; ir dėl prevencijos sistemų, o ne atskirų programų, ekonominio vertinimo. Sudėtingas bendruomenines intervencijas galima vertinti, kai iš tikrųjų investuojama į pakopinius planus – nuo konteksto analizės per įgyvendinimo tyrimus ir tarpininkavimo analizę iki rezultatų matavimo (McGill ir kt., 2020). Community Youth Development Study parodo, ką ši investicija atperka.
Išvada
„Communities That Care“ padarė tai, ko dauguma bendruomeninių prevencijos strategijų nepadarė: ji išbandė savo pačios prielaidas atsitiktinių imčių tyrime ir stebėjo dalyvius iki pilnametystės. Rezultatas yra ilgalaikis pokytis, kada jauni žmonės pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir laužyti taisykles, išmatuojamas pokytis, kaip jų bendruomenės priima sprendimus, ir ekonominė grąža, išlaikiusi savo vertę taikant konservatyvias prielaidas. Rezultatas taip pat yra siauresnis nei kartais teigia jos reputacija, ir jis dar nebuvo pakartotas Europos rezultatų tyrime. Bendruomenė, svarstanti apie CTC, turėtų rimtai žiūrėti į abi to sakinio dalis. Taip pat turėtų žiūrėti ir tyrėjai, kurių darbas yra šią spragą užpildyti.
Literatūra
Abimanyi-Ochom, J., Wanni Arachchige Dona, S., Bohingamu Mudiyanselage, S., Mehta, K., Kuklinski, M., Rowland, B., Toumbourou, J. W., & Carter, R. (2024). Australian Communities That Care (CTC) intervention: Benefit-cost analysis of a community-based youth alcohol prevention initiative. PLOS ONE, 19(11), e0314153. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0314153
Berecki-Gisolf, J., Rowland, B., Reavley, N., Minuzzo, B., & Toumbourou, J. W. (2020). Evaluation of community coalition training effects on youth hospital-admitted injury incidence in Victoria, Australia: 2001–2017. Injury Prevention, 26(5), 463–470. https://doi.org/10.1136/injuryprev-2019-043386
Brown, E. C., Hawkins, J. D., Arthur, M. W., Abbott, R. D., Fagan, A. A., & Catalano, R. F. (2011). Prevention service system transformation using Communities That Care. Journal of Community Psychology, 39(2), 183–201. https://doi.org/10.1002/jcop.20426
Brown, E. C., Hawkins, J. D., Rhew, I. C., Shapiro, V. B., Abbott, R. D., Oesterle, S., Arthur, M. W., Briney, J. S., & Catalano, R. F. (2013). Prevention system mediation of Communities That Care effects on youth outcomes. Prevention Science, 15(5), 623–632. https://doi.org/10.1007/s11121-013-0413-7
Catalano, R. F., & Hawkins, J. D. (1996). The social development model: A theory of antisocial behavior. In J. D. Hawkins (Ed.), Delinquency and crime: Current theories (pp. 149–197). Cambridge University Press.
Crow, I., France, A., Hacking, S., & Hart, M. (2004). Does Communities that Care work? An evaluation of a community-based risk prevention programme in three neighbourhoods. Joseph Rowntree Foundation. core.ac.uk/download/288389332.pdf
Eisenberg, D., & Raghavan, R. (2024). Communities That Care. In D. Eisenberg & R. Raghavan, The economics of behavioral health (pp. 102–113). Oxford University Press. https://doi.org/10.1093/oso/9780190942014.003.0008
Fagan, A. A., Hawkins, J. D., Farrington, D. P., & Catalano, R. F. (2019). Communities That Care: Building community engagement and capacity to prevent youth behavior problems. Oxford University Press. https://doi.org/10.1093/oso/9780190299217.001.0001
Gloppen, K. M., Arthur, M. W., Hawkins, J. D., & Shapiro, V. B. (2012). Sustainability of the Communities That Care prevention system by coalitions participating in the Community Youth Development Study. Journal of Adolescent Health, 51(3), 259–264. https://doi.org/10.1016/j.jadohealth.2011.12.018
Gorman-Smith, D., Garthe, R. C., Schoeny, M. E., Cosey-Gay, F. N., Harris, C., Brown, C. H., & Villamar, J. A. (2024). The impact of the Communities That Care approach in reducing violence and crime within an urban, high-burden community. Prevention Science, 25(6), 863–877. https://doi.org/10.1007/s11121-024-01707-5
Hawkins, J. D., Brown, E. C., Oesterle, S., Arthur, M. W., Abbott, R. D., & Catalano, R. F. (2008). Early effects of Communities That Care on targeted risks and initiation of delinquent behavior and substance use. Journal of Adolescent Health, 43(1), 15–22. https://doi.org/10.1016/j.jadohealth.2008.01.022
Hawkins, J. D., Catalano, R. F., & Arthur, M. W. (2002). Promoting science-based prevention in communities. Addictive Behaviors, 27(6), 951–976. https://doi.org/10.1016/S0306-4603(02)00298-8
Hawkins, J. D., Oesterle, S., Brown, E. C., Arthur, M. W., Abbott, R. D., Fagan, A. A., & Catalano, R. F. (2009). Results of a type 2 translational research trial to prevent adolescent drug use and delinquency: A test of Communities That Care. Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine, 163(9), 789–798. https://doi.org/10.1001/archpediatrics.2009.141
Hawkins, J. D., Oesterle, S., Brown, E. C., Monahan, K. C., Abbott, R. D., Arthur, M. W., & Catalano, R. F. (2012). Sustained decreases in risk exposure and youth problem behaviors after installation of the Communities That Care prevention system in a randomized trial. Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine, 166(2), 141–148. https://doi.org/10.1001/archpediatrics.2011.183
Hawkins, J. D., Oesterle, S., Brown, E. C., Abbott, R. D., & Catalano, R. F. (2014). Youth problem behaviors 8 years after implementing the Communities That Care prevention system: A community-randomized trial. JAMA Pediatrics, 168(2), 122–129. https://doi.org/10.1001/jamapediatrics.2013.4009
Jonkman, H., Aussems, C., Steketee, M., Boutellier, H., & Cuijpers, P. (2015). Prevention of problem behaviours among adolescents: The impact of the Communities That Care strategy in the Netherlands (2008–2011). International Journal of Developmental Science, 9(1), 37–52. https://doi.org/10.3233/dev-13121
Kim, B.-K. E., Gloppen, K. M., Rhew, I. C., Oesterle, S., & Hawkins, J. D. (2014). Effects of the Communities That Care prevention system on youth reports of protective factors. Prevention Science, 16(5), 652–662. https://doi.org/10.1007/s11121-014-0524-9
Kim, B.-K. E., Oesterle, S., & Hawkins, J. D. (2015). Assessing sustained effects of Communities That Care on youth protective factors. Journal of the Society for Social Work and Research, 6(4), 565–589. https://doi.org/10.1086/684163
Kuklinski, M. R., Fagan, A. A., Hawkins, J. D., Briney, J. S., & Catalano, R. F. (2015). Benefit-cost analysis of a randomized evaluation of Communities That Care: Monetizing intervention effects on the initiation of delinquency and substance use through grade 12. Journal of Experimental Criminology, 11(2), 165–192. https://doi.org/10.1007/s11292-014-9226-3
Kuklinski, M. R., Oesterle, S., Briney, J. S., & Hawkins, J. D. (2021). Long-term impacts and benefit-cost analysis of the Communities That Care prevention system at age 23, 12 years after baseline. Prevention Science, 22(4), 452–463. https://doi.org/10.1007/s11121-021-01218-7
McGill, E., Marks, D., Er, V., Penney, T., Petticrew, M., & Egan, M. (2020). Qualitative process evaluation from a complex systems perspective: A systematic review and framework for public health evaluators. PLOS Medicine, 17(11), e1003368. https://doi.org/10.1371/journal.pmed.1003368
Oesterle, S., Hawkins, J. D., Steketee, M., Jonkman, H., Brown, E. C., Moll, M., & Haggerty, K. P. (2012). A cross-national comparison of risk and protective factors for adolescent drug use and delinquency in the United States and the Netherlands. Journal of Drug Issues, 42(4), 337–357. https://doi.org/10.1177/0022042612461769
Oesterle, S., Hawkins, J. D., Kuklinski, M. R., Fagan, A. A., Fleming, C., Rhew, I. C., Brown, E. C., Abbott, R. D., & Catalano, R. F. (2015). Effects of Communities That Care on males’ and females’ drug use and delinquency 9 years after baseline in a community-randomized trial. American Journal of Community Psychology, 56(3–4), 217–228. https://doi.org/10.1007/s10464-015-9749-4
Oesterle, S., Kuklinski, M. R., Hawkins, J. D., Skinner, M. L., Guttmannova, K., & Rhew, I. C. (2018). Long-term effects of the Communities That Care trial on substance use, antisocial behavior, and violence through age 21 years. American Journal of Public Health, 108(5), 659–665. https://doi.org/10.2105/AJPH.2018.304320
Rhew, I. C., Brown, E. C., Hawkins, J. D., Briney, J. S., Catalano, R. F., Arthur, M. W., & Oesterle, S. (2013). Sustained effects of the Communities That Care system on prevention service system transformation. American Journal of Public Health, 103(3), 529–535. https://doi.org/10.2105/AJPH.2011.300567
Röding, D., Soellner, R., Reder, M., Birgel, V., Kleiner, C., Stolz, M., Groeger-Roth, F., & Walter, U. (2021). Study protocol: A non-randomised community trial to evaluate the effectiveness of the Communities That Care prevention system in Germany. BMC Public Health, 21, 1927. https://doi.org/10.1186/s12889-021-11935-x
Röding, D., von Holt, I., Decker, L., & Walter, U. (2026). Early effects of Communities That Care on system transformation: A non-randomized community trial in Germany. Prevention Science. https://doi.org/10.1007/s11121-026-01961-9
Rowhani-Rahbar, A., Oesterle, S., Gause, E. L., Hill, K. G., Bailey, J. A., Briney, J. S., Bowen, D. A., Trinidad, S., Kuklinski, M. R., & Hawkins, J. D. (2023). Effect of the Communities That Care prevention system on adolescent handgun carrying. JAMA Network Open, 6(4), e236699. https://doi.org/10.1001/jamanetworkopen.2023.6699
Rowland, B., Kelly, A. B., Mohebbi, M., Kremer, P., Abrahams, C., Abimanyi-Ochom, J., Carter, R., Williams, J., Smith, R., Osborn, A., Hall, J., Hosseini, T., Renner, H., & Toumbourou, J. W. (2022). Evaluation of Communities That Care: Effects on municipal youth crime rates in Victoria, Australia: 2010–2019. Prevention Science, 23(1), 24–35. https://doi.org/10.1007/s11121-021-01297-6
Steketee, M., Oesterle, S., Jonkman, H., Hawkins, J. D., Haggerty, K. P., & Aussems, C. (2013). Transforming prevention systems in the United States and the Netherlands using Communities That Care. European Journal on Criminal Policy and Research, 19(2), 99–116. https://doi.org/10.1007/s10610-012-9194-y
Toumbourou, J. W., Rowland, B., Williams, J., Smith, R., & Patton, G. C. (2019). Community intervention to prevent adolescent health behavior problems: Evaluation of Communities That Care in Australia. Health Psychology, 38(6), 536–544. https://doi.org/10.1037/hea0000735
von Holt, I., Decker, L., Ünlü, S., Walter, U., & Röding, D. (2025). Factors influencing the effectiveness of Communities That Care in Germany: A meta-analysis. European Journal of Public Health, 35(Suppl. 4), ckaf161.173. https://doi.org/10.1093/eurpub/ckaf161.173
Youth Endowment Fund. (2025). Communities That Care. YEF Toolkit. https://youthendowmentfund.org.uk/toolkit/communities-that-care/